Sportas Česlovą labai užgrūdino

2021-01-13, Romualdas Danielius MAŽUTIS
Dviratis yra nuostabi kelionės priemonė, suteikianti jo savininkui tikrą laisvės pojūtį. Česlovo spalva – žalsva, jo medis – poetiškas beržas.
Dviratis yra nuostabi kelionės priemonė, suteikianti jo savininkui tikrą laisvės pojūtį. Česlovo spalva – žalsva, jo medis – poetiškas beržas.

Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytojo Česlovo Normanto gyvenimas pasižymėjo trimis sportiniais ciklais: vaikystėje pašaukė krepšinis, jaunystėje – irklavimas, o vėliausiai susidomėta lauko tenisu. Su pastarąja sporto šaka nesiskiria 31-erius metus. Visko išmoko pats. Labiausiai užgrūdino irklavimas: yra tapęs visų amžiaus grupių sovietinių respublikų nugalėtoju, jaunimo pirmenybių prizininku plaukiant vienviete ir dviviete baidare 500 ir 1 000 metrų, taip pat Uzbekijos pavasario čempionato čempionu. Jo porininku yra buvęs Paulius Naruševičius, vėliau taip pat pamėgęs lauko tenisą.

Užkibo pusė klasės

Sportinės batalijos turi savo įkalnes ir nuokalnes. Berniukams daug kas maga išbandyti. Būdamas penktoku, Česlovas pasidavė garsaus Šilutės krepšinio trenerio Stepono Kairio vilionėms. Steponas mokėjo užkrėsti vaikus krepšiniu, žavėti. Per savaitę 3-4 treniruotės rusų mokykloje, nes tik ji teturėjo krepšinio salę. Česlovas buvo greitas, pagaulus judesiui vaikas. Bėgti sekėsi, bet taiklumo, šaudant į krepšį kartais pritrūkdavo. Vienu metu buvo iškeitęs krepšinį sezonui į pramoginius šokius, tačiau vėliau grįžo. Deja, neužsibuvo.

Artimiausi pamariškių varžovai buvo klaipėdiečiai. 1977 metais Česlovo gyvenime naujas posūkis: 1-osios vidurinės mokyklos vaikus į treniruotes pakviečia irklavimo trenerės Bronės Bartušienės pakabintas skelbimas. Anot Česlovo, užkibo pusė klasės. Su svoriais dirbo stadiono štangos salėje. Žiemą dalį treniruočių skirdavo krosui.

Pirmoji Česlovo valtis – latviška, iš faneros. Jo distancijos – 500 ir 1000 m. Nebuvo lengva tramdyti valtį, priversti ją gražiai sliuogti šaltais pavasario vandenimis. Tekdavo ir apvirsti. Česlovas neišsigando, nepalūžo. Tiesa, neišsyk tapo asu. Prisiėjo pavargti besimokant nardinti irklus ir išspausti reikiamą greitį. Ilgainiui pradėjo įveikti atstumus iš Šilutės iki Rusnės tilto, tai yra 14 kilometrų. Lietuvos rinktinės nariai turėdavo po 3 treniruotes per dieną, jos trukdavo 7-8 valandas. Pasipylė tarptautinės treniruočių stovyklos Gruzijoje, Moldavijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje. Įsiminė uzbekų vaišės plovu, gerai maitino ukrainiečiai. Irklavimui Č. Normantas atidavė ilgus septynerius metus. Karjerą baigė būdamas 21-ierių, pajutęs, jog milžiniški fiziniai krūviai ima atsiliepti širdies darbui.

Anot Česlovo, anuomet treneriai iš savo auklėtinių mėgindavo išspausti maksimumą. Jei kuris irkluotojas atsisako krūvių, ima taupytis, trenerių dėmesio sulaukia kitas narys, sveikesnis. Česlovas neslepia, jog irklavimas jį velnioniškai užgrūdino. Neserga iki dabar. Kovo mėnesį yra apsivertęs su baidare ledų pilnoje Šyšoje. Taškento užtvankoje pavasarį pateikė visiems netikėtą staigmeną: finišavo pirmas plaukdamas 1 000 m. Būtent irklavimas atnešė Č. Normantui gražiausias taures, medalius, diplomus.

Šiandien net sunku bepatikėti, kad praeityje būta tiek įsimintinų pergalių, čempioniškų patirčių. Lietuvos čempionu Česlovas yra tapęs 4 kartus, vicečempionu – 5 kartus. Lankydamas Šilutės 1-ąją vidurinę mokyklą labai mėgo geografiją ir istoriją, nelinko į matematiką. Laisvalaikio skaitiniai: istorinės knygos apie Egipto faraonus, senovės Graikijos karvedžius, ypač apie Aleksandrą Makedonietį, lyginimą su dievais. Bet Aleksandro sukurta milžiniška imperija neišsilaikė, vos tik šiam mirus ar buvus nunuodytam. Šis pavyzdys rodo, kad kiekvienas istorinis metas kitoks ir sunku išsaugoti didžiavyrių pastangas.

Pasirinko kūno kultūros mokytojo ir irklavimo trenerio specialybę

Česlovas porą metų lankė Traksėdžių pagrindinęs mokyklą, o nuo 1980 metų mokėsi Šilutės 1-ojoje vidurinėje mokykloje. Klasėje buvo 38 mokiniai. Visi pajėgūs, suinteresuoti savo ateitimi. Česlovo draugas buvo Audrius Endzinas. Irklavimas nutiesė kelią Č. Normantui į Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą Kaune (1980-1984 m.). Jokių abejonių ateitimi: kūno kultūros mokytojas, irklavimo treneris.

Pirmoji darbovietė – Sedos vidurinė mokykla, apie 1 000 moksleivių. Paruošė kelis vaikinus Lietuvos jaunimo rinktinei. 1988 metais grįžta į Šilutę. Priimtas mokytoju į Pamario pagrindinę mokyklą. Čia rado senus draugus. Patenkintas įsijungęs į darnų mokytojų kolektyvą, kurio dvasinėms ištakoms vadovauja direktorius Jonas Bendžius. Pandemija, aišku, daug ką pakeitė, atsirado sunkumų, pavyzdžiui, nuotolinis darbas. Bet pasirodžiusi vakcina teikia vilčių susigrąžinti situacijos valdymą. Pavasarį gal situacija keisis į gerąją pusę. Nieko nepadarysi, tenka rodyti kantrybę.

Kaip susižavėjo lauko tenisu?

1989 metais Č. Normantas ir Paulius Naruševičius atėjo į Šilutės stadiono lauko teniso aikštelę nešini didžiosiomis raketėmis. Tuomet dar pasaulio kortuose karaliavo šviesiaplaukis švedas Bjornas Borgas. Naujokus su žaidimo taisyklėmis supažindino sporto komiteto pirmininkas Juozas Grigonis. Sveteliai net nežinojo, kaip paduodamas padavimas.

Jau 31-eri metai, kai Česlovas gražiai mosuoja didžiąja rakete. Mesti neketina. Tiesa, šiandien Česlovas jau mieliau žaidžia porų susitikimus nei vienetų. Įdomu tai, kad jis ir pats pramoko gerai žaisti, ir kitiems tą patirtį perdavė. Žinoma, augo žingsnis po žingsnio. Neslepia, jog iš pradžių apie save galvojo per daug gerai, kol atvažiavę rusniškiai Gintaras Kairys, Rimantas Šulskis atskleidė nežinomų dalykų. Kaip nupjauti kamuolį, nusižiūrėjo iš būsimojo Šilutės lauko teniso klubo „Verdena“ įkūrėjo inžinieriaus Viktoro Bučiaus. Po Viktoro pats bene du sezonus vadovavo klubo darbui.

Dabar Č. Normanto žaidimo technikos arsenale nemažai įvairių smūgių. Jis dalį smūgių gali pertverti iš oro, išbėgęs prie tinklo, gali žaisti ir atsitraukęs, spausdamas varžovą į aikštės kampus. Česlovas gerai žaisti lauko tenisą išmokė ne vieną gydytoją. Buvę mokiniai jau pralenkė jį savo reitingais, aukštesnio lygio turnyrais. Užtat šiandien Česlovas mieliau žaidžia dvejetų susitikimus. Jis amerikiečio P. Sampraso kumyras. Česlovas mėgsta tenisininkus, smūgiuojančius viena ranka, pavyzdžiui, šveicarą R. Federerį. Jo porininkas – televizijos žurnalistas Marijus Budraitis, nusižiūrėjęs ne vieną veiksmą nuo savo mokytojo.

Pamaryje suaugusiųjų lauko teniso mėgėjų – per 100. Pusė jų - labai aktyvūs. Pamariškiai turi 5 privačius lauko teniso kortus. Žaidžia ir moterys. Vyrų turnyrų reitingų lyderiai verslininkai Artūras Raicevičius, Mantas Mirauskas, pasienietis Rimas Ubartas. Jie jau žaidžia aukštesniame lygyje ir ieško varžovų Klaipėdoje, Gargžduose, Palangoje.

Lauko teniso aikštelė veikia ir Rusnėje, deja, jos galinė linija per arti tvoros, todėl žaidimas iš antros zonos čia apsunkintas. Taigi, daryta, bet ne iki galo.

Kiti prioritetai

Česlovo gimtadienis – sausio 20-ąją. Geležinę sveikatą paveldėjo iš tėvo Stepono, kuriam 94-eri metai. Steponas – buvęs Žemaitijos ūkininkas, kurį sovietų valdžia prie širdužės neglaudė. Mama Stanislava, kilusi iš Kretingos rajono, bežemė. Šilutės kapeliuose ilsisi 23 metus. Abu tėvai tikintys, vertėsi bulvių auginimu.

Česlovas neskubėjo žvalgytis panų. 1996-aisiais, spalio 19 dieną, į žmonas paėmė Kristiną. Jų draugystė truko pusantrų metų. Iki 33 metų Česlovas išsaugojo viengungio amplua. Įregistravo civilinę ir bažnytinę santuoką. 23 metų dukra Gintarė sėkmingai ketvirtus metus dirba Lietuvos-Anglijos įmonėje Kaune, o dukra Ugnė – Vydūno gimnazijos abiturientė. Žmona dirba Užimtumo tarnyboje. Normantų virtuvės valgiaraščio karalius: bulvė. Žinoma, Česlovas dažnai lekia pas tėvą automobiliu arba dviračiu.

Vaikystėje žvejodavo Aukštumaloje ešeriukus. Mėgo ir grybus rinkti. Deja, nemažai miškų iškirsta, senųjų grybaviečių nebeliko. Mėgsta žygius pėsčiomis po 5-7 kilometrus. Vasaromis skiria laiko kelionėms į Nidą, Preilą. Televizijai, kompiuteriui daugiau laiko skiria žiemomis. „Serga“ už Kauno „Žalgirį“. Trijų kambarių buto puošmena – pilka katė Mika. Gražiausios namų šventės: Kalėdos, Naujieji metai. Žinoma, metai bėga greičiau nei norėtųsi. Toks yra gyvenimas. Kiekvieną jo dieną reikia branginti, mokėti džiaugtis. Kirba ir svajonė: kartu su Kristina ir gal kokiu draugu po pandemijos nuvykti į Juodkalniją ir Kroatiją. Kalnai tebešaukia, nes jie yra tyrinėtina kitokio gyvenimo romantinė dalis.


Straipsnio komentarai

..2021-01-13
Neina suprasti ką reiškia būdvardis "labai", tarsi herojus kažką supranta kaip kas čia ką įtakoja. Gal atvirkščiai jeigu nebūtų alinęs ir švaistęs save būtų būvęs žymiai stipresnis, negu kad yra dabar. Jugi nesakoma kad jeigu akla višta randa grūda, kad ta višta užsigrūdinusi. Jugi akloms vištoms neužtenka surasti ir prisilesti grūdų. Jos turi susirasti ir prisilesti ir akmenėlių su kuriais tuos grūdus galėtų sumalti. Tad ta dainelė apie du gaidelius kurie kulia baltus žirnius yra mažų mažiausiai nekorektiška. Nes sekantis etapas yra vištelės kurios kažkaip veža jau tų gaidelių skrandžio turinį veža į malūną. Kas papjovė gaidelius? Jie buvo nelabai užsigrūdinę? Ar vištelės buvo kažkokios lapės kurios apsiforminusios dokumentuose kaip vištelės? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar karantino metu jaučiate nerimą?