Startuoja pirmasis pagalbos verslui paketas: subsidijos ir paskolos

2021-01-20, eimin.lrv.lt

Nuo trečiadienio,  sausio 20 d., verslas jau gali teikti paraiškas gauti subsidijas ir lengvatines paskolas. Pirmąjį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengto pagalbos verslui paketą sudaro 180 mln. eurų – 150 mln. eurų skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms.

„Padėti karantino suparalyžiuotam verslui – svarbiausias mūsų prioritetas. Turime išlaikyti Lietuvos konkurencingumą, darbo vietas, prekybos įvairovę, todėl darome viską, kad verslas sulauktų realios pagalbos. Didžioji dalis paramos bus paskirstyta per subsidijas – tai leis daliai verslų greitai gauti šiuo metu taip trūkstamas lėšas ir palaikyti savo veiklos gyvybingumą. Intensyviai dirbame ir prie antrojo paramos paketo. Suprantame, kad jokia parama nepadeda taip, kaip veiklos atgaivinimas, todėl lygiagrečiai svarstome, kaip galėtume palaipsniui leisti verslams veikti, kai tik bus tinkamesnės aplinkybės“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų siekiančias vienkartines subsidijas galės gauti įmonės, kurių vidutinė mėnesio apyvarta sumažėjo 30 proc. ar daugiau. Tokių įmonių  yra apie 94 tūkst.  

Apyvartos sumažėjimas bus skaičiuojamas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d., palyginti su 2019–2020 m. laikotarpiu.  Įmonės, 2019 m. sumokėjusios daugiau kaip 2 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio, nuo tos sumos gaus 25 proc. dydžio subsidiją. Sumokėjusioms mažiau nei 2 tūkst. eurų įmonėms bus skirta 500 eurų subsidija.

Paraiškas gauti subsidiją verslo atstovai jau gali teikti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sistemoje Mano VMI.  Jas vertins Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA). Skaičiuojama, kad subsidijos įmones pasieks maždaug per 2 savaites nuo paraiškos pateikimo.

VMI skelbs du kvietimus. Pirmasis – dabar paskelbtas – kvietimas yra skirtas savarankiškoms įmonėms. Joms bus paskirstyta iki 50 mln. eurų. Antrasis kvietimas – nesavarankiškoms įmonėms – bus skelbiamas vasario mėnesį, jam skiriama iki 100 mln. eurų.

Lengvatines paskolas sumažintomis palūkanų normomis galės gauti verslas, kurio apyvarta sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc. arba kurio vykdoma ūkinė veikla karantino laikotarpiu ribojama. Maksimali paskolos suma galės siekti 100 tūkst. eurų. Paskolas tiesiogiai teiks INVEGA.

Paskolos bus teikiamos sumažintomis palūkanų normomis nuo 0,1 proc. iki 1,69 proc. priklausomai nuo paskolos laikotarpio ir paskolos gavėjo statuso. Paskolos lėšomis gali būti apmokamos nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 30 d. patirtos arba planuojamos patirti išlaidos.

Subsidijos ir paskolos bus skiriamos visų sričių įmonėms, išskyrus žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros sritis, kredito ir finansų įstaigas.

Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija su socialiniais partneriais ir institucijomis derina ir antrojo paramos verslui paketo koncepciją. Šis paketas skirtas padėti labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems verslams ir savarankiškai dirbantiems asmenims. Antrojo paketo priemonėmis verslas galės naudotis vasario mėnesį


Straipsnio komentarai

..2021-01-20
Teisiškai žiūrint čia išsiduodama kad lietuva yra ne fizinių asmenų valstybė, bet stogas po kuriuo glaudžiasi juridinių asmenų irštvų tinklas. Ir čia svarbu kitaip nes lietuvos konstitucijoje nieko apie juridinius asmenis nėra paminėta išskyrus 43 straipsnis kur pabrėžiama kad valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos irgi turi juridinio asmens teises. Šilutės baldai nėra valstybės pripažinta kaip religija, bet nemažai šilutiškių praktikuoja tą tikėjimą. Ir tas "paketas" taip ir sugalvotas, panašiai kaip griūvant tarybų sąjungai irgi buvo sunkmetis skirstoma per įstaigas talonai, prekęs, tt. Čia irgi tokia logika - kad va duodama tiems kurie "supranta" kam čia reikalinga išlikti ir kam nereikalinga. Tai yra va duodama direktoriui pinigai. Jis tuos pinigus gali naudoti kaip tik nori tam kad išliktų tie žmonės kurie reikalinga kad išliktų. Visi kiti į krematoriumus. Konstitucijoje vartojamas žodis "asmuo", kartais vartojama "žmogaus asmuo", nutylint kad asmenų būna įvairių rūšių. Tad reikalinga suprasti kad lietuvos konstitucija tada irgi jeigu buvo ruošta su "tokia" dvigubų liežuvių mintimi tai tarnauja kaip trojos arklys, kuriam nereikalinga kojos kad judėti. Tai nuodinga gyvatė, kuri ne tik deda kiaušinius bet ir ryja. Tarsi pavergus lietuvą lietuvos teisinė santvarka yra perimta ir panaudota kažkokių labai baisių jėgų. Tame straipsnyje apie religines bendruomenes svarbu žodelis "kitos", nes aš kaip suprantu galima suprasti ir interpretuoti ir kaip "nepripažintos". Ir kad va visos tos bažnyčios ir "kitos" religinės organizacijos savo nuostatuose labai stipriai deklaruoja apie visokius verslus, kur jie užsiima visokiomis naudų visokiais gaudymais. Ir akivaizdu kad pati konstitucija yra "įdomiai" surašyta. Pvz 21 straipsnis teigia: "Žmogaus asmuo neliečiamas". Po to 62 straipsnis tarsi pasviestuoja sviestą: "Seimo nario asmuo neliečiamas". Vadinasi LLietuvos konstitucija visiems žmonėms garantuoja neliečiamybę. Išskyrus tiems kurie toje lietuvos gyvulių fermoje nesiskaito kaip žmonės. Logiškai žiūrint seimo nariai irgi nesiskaito kaip žmonės. Ir neaišku kodėl ar dėl to kad jeigu jie atstovauja gyvulių fermos gyvulius jie ir turi "atstovauti" atitinkamai. Nu kaip ūkininkas jeigu jis užeina į tvartą atstovauti savo kiaulių ir užeina į gardą kad jį išmėžti. Kažkokiose sistemose žiūrint tuo momentu ūkininkas yra garde vienas iš kiaulių. Jis mažuma. Jam reikalinga neliečiamybė. Tame ir esmė kad čia ne paketas, čia tas "lengvas" karas kuriam buvo sunkiai ruošiamasi kažkokiose pratybose. Jie yra pasiruošę juodai dienai, jums tai skaitosi kaip naktis kur nėra skirtumo ar durs jums į akį ar ne. Jums vis tiek nieko nesimato. Dabar ekonomikos ministerija užsiima socialiniu verslu skirstydama amunicija ir municiją karinėms įstaigoms kurios užmaskuotos po juridinių asmenų stogu, kurie tupi įsikasę į apkasus.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Kurios veiklos pasiilgote labiausiai?