Kazimieras Gudžiūnas: lenktynininkas, organizatorius, pretendentas į „Sidabrinę nendrę“

67-erių metų Kazimieras Gudžiūnas yra žmogus legenda, įnešęs neabejotinai didžiausią indėlį į Lietuvos autokroso istoriją. Automobilių sporto entuziastas, ralio-kroso varžybų pradininkas Šilutės rajone, automobilių sporto klubo „Vilkyčiai“ įkūrėjas ir vadovas, lenktynininkas žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. 33-jus metus organizuojantis automobilių sporto varžybas Vilkyčių trasoje, kurią pats įkūrė ir išpuoselėjo.

Viskas iš vaikystės

Meilę automobiliams įskiepijo tėtis, dirbęs vairuotoju. Tėčio pamokytas Kazimieras vairuoti automobilį išmoko būdamas 6-7 metų amžiaus, net dar gerai nesiekdamas kojomis pedalų, o lenktynininko gyslelę pajuto, kai pasiėmęs tėvo „gaziką“, Pagėgių stadione pradėjo lenktyniauti su broliais.

Mokydamasis Žemės ūkio akademijoje Kaune Kazimieras lankė dziudo ir savigynos imtynių treniruotes. Dziudo sporto šakai atidavė kelerius metus, kol vienoje kovoje patyrė rimtą traumą... Taip jau nutiko, kad po traumos daugiau dėmesio ėmė skirti saugesnei sporto šakai – automobilių sportui. Tuomet, 1972-aisiais, ir prasidėjo jo, kaip lenktynininko, karjera, kai kartu su bendraminčiais tuometėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje įkūrė automobilių sporto sekciją.

Tais pačiais metais Kazimieras Gudžiūnas, sėdęs prie GAZ-51 vairo, pradėjo lenktyniauti sunkvežimių autokroso, figūrinio važiavimo, ralio bei sprinto varžybose. Po šešerių metų lenktynininkas sėdo jau į naujesnį GAZ-53 sunkvežimį. Neapsiribodamas lenktynėmis Lietuvoje – pergales skynė visose Baltijos šalyse, o laikui bėgant pelnė sporto meistro vardą.

Įdomu pastebėti ir tai, kad pirmiausia kroso trasose pradėta lenktyniauti sunkvežimiais. Sovietų sąjungoje lengvasis automobilis labai ilgai laikytas prabangos dalyku, kurį laužyti ir murkdyti purvyne atrodė tiesiog šventvagiška. Tuo metu GAZ ar ZIL markės sunkvežimiai buvo kasdienės rutinos dalis, todėl jais lenktyniauti nieko pernelyg nestebino. Neatsitiktinai pirmasis SSRS sunkvežimių kroso čempionatas įvyko septyniais metais anksčiau nei sąjunginės ralio pirmenybės.

Po studijų išvyko dirbti į Tauragės rajoną. Automobiliai jį lydėjo ir čia. Dirbdamas vis daugiau gilinosi į automobilių sportą, kartu su bendraminčiais tapo autokroso Tauragės rajone pradininkais.

1982 metais persikėlė gyventi ir dirbti į Vilkyčius. Vilkyčių tarybiniame ūkyje statant naują technikos kiemą, gavo leidimą įkurti ir sportinių automobilių garažą. Kadangi Vilkyčių technikos kiemas garsėjo kaip geriausias Lietuvoje, įkūrus sportinių automobilių garažą, atsirado jau ir lengvieji sportiniai automobiliai.

Gyvenimas per automobilių prizmę

Apie 1985-uosius pagrindiniais herojais kroso trasose tapo lengvieji automobiliai – „Volgos“, „Moskvičiai“, „Žiguliai“, rusiški visureigiai UAZ ir savos konstrukcijos bagiai. Vienu metu LASF buvo nusprendusi iš čempionato eliminuoti rusišką techniką, tačiau po Nepriklausomybės atkūrimo prasidėjusių ekonominių transformacijų laikotarpiu persėsti į europietiškų markių mašinas ilgokai buvo pernelyg brangu.

Laikui bėgant ir Kazimieras iš sunkvežimio persėdo į lengvuosius automobilius „Moskvič” bei VAZ toliau tęsdamas savo karjerą autokroso lenktynėse.

Dalyvaudamas įvairiose automobilių kroso varžybose, susipažino su lenktynininkais iš Maskvos, kuriems automobilius tiesiogiai ruošdavo Toljačio automobilių gamykla vienam sportiniam sezonui. Po sezono lenktynininkai turėjo teisę sportinį automobilį parduoti. Taip Kazimieras nupirko automobilį sau ir jaunesniajam savo broliui. Automobilių varžybose su šiais automobiliais buvo nepavejami ir neaplenkiami, kadangi Lietuvos autosporto meistrai kurdavo ir montuodavo automobilius patys savo dirbtuvėse, o Kazimiero įsigyti automobiliai suprojektuoti specialistų, surinkti gamykloje ir skirti būtent lenktynėms, buvo žymiai pranašesni. Žinoma, varžybų metu būta ir kuriozinių situacijų, nes daugeliui atrodė neįtikinama, kad taip greitai gali važiuoti „sovietinis žiguliukas“...

1991-1996 metai Kazimierui buvo Europos autokroso čempionatų šturmo laikotarpis, į kuriuos vis važiuodavo „Žiguliais“, neprilygstančiais tenykščiams importiniams automobiliams. Tačiau jam vis tiek pavykdavo patekti tarp prizininkų.

Nuolat dalyvaudamas Europos čempionatuose, Kazimieras iškovojo ne vieną prizinę vietą.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, K. Gudžiūnas savo jėgas išbandė ir Europos kroso trasose – lenktyniavo Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje. Lietuvoje K. Gudžiūnas buvo sunkiai pavejamas ir čempionu ar prizininku įvairiose klasėse tapdavo kone kasmet.

Automobilių trasos ir sporto klubo įkūrimas

Automobilių kroso patriarcho iniciatyva, Vilkyčiuose automobilių kroso trasa buvo pradėta kurti 1987 m., buvusio tarybinio ūkio sąvartyno vietoje. Šiek tiek pasidarbavus buldozeriais buvo suformuojama keletas posūkių ir tramplinų turintis žiedas, kuriame beveik visas vykstantis vaizdas žiūrovams matėsi kaip ant delno. Kadangi krose tradiciškai daug įtemptos kovos dėl pozicijų ir nemažai kontaktinių grumtynių, stebėti net rajoninio lygio varžybų susirinkdavo minios žmonių. Per trisdešimt trejus trasos gyvavimo metus infrastruktūra čia pasikeitė neatpažįstamai ir nedidelės Saugų seniūnijos gyvenvietės Šilutės rajone – Vilkyčių – vardas dabar yra žinomas visoje Europoje. Nuo tada varžybos joje be pertraukų tęsiasi iki šiol.

1991-aisiais oficialiai buvo įkurtas automobilių sporto klubas „Vilkyčiai“. Jame kartu su K. Gudžiūnu buvo nemažai puikių sportininkų – ekipą papildė ir Kazimiero brolis Alfredas.

Po ilgų metų autokroso disciplinoje Kazimieras pasuko į ralio krosą ir čia iki pat savo karjeros pabaigos varžėsi itin konkurencingu „Ford Puma“ automobiliu. Ir šiandien jo garaže vis dar tebestovi du sportiniai automobiliai – treniruočių automobilis ir ralio kroso varžybose naudotasis „Ford Puma“. Tiek vienas, tiek kitas bolidas yra važiuojantys, tad K. Gudžiūnas neatmeta galimybės kada nors dar parodyti jaunimui, kad vyresniosios kartos sportininkai dar turi pakankamai parako...

2018 m. vykstant akcijos „Nepriklausomybės akto kelionė per seniūnijas“ renginių ciklui, saugiškiai turėjo unikalią galimybę renginyje sudalyvauti su puikiai važiuojančiu trofėjiniu ir ne vienose lenktynėse Kazimiero vairuotu GAZ-53 sunkvežimiu. Tai buvo tikrai nenuginčijama istorinė akimirka.

Lenktynininko karjeros pabaiga

Visą tą laiką K. Gudžiūnas buvo tiek lenktynininkas, tiek organizatorius, tačiau 2016 metais galiausiai nusprendė savo karjerą baigti, mat itin daug laiko ir jėgų reikėjo investuoti į didžiausią automobilių kroso renginį Lietuvoje – Europos autokroso čempionatą.

Senojo žemyno autokroso čempionato karavanas paskutinį kartą per Lietuvą žengė dvejus metus iš eilės 2005-2006 metais. Varžybos tuomet vyko visai netoli Vilkyčių esančioje „Žemaitijos“ trasoje, šalia Plungės. Deja, šis prasmingas šalies automobilių sportui projektas buvo sustabdytas ir tik po 10 metų – 2016 m. – jis vėl, Kazimiero dėka, tapo kūnu. Užduoties sugrąžinti Europos autokroso elitą į Lietuvos trasas ėmėsi ASK „Vilkyčiai“ ir jo vadovas K. Gudžiūnas. FIA (Tarptautinė automobilių federacija) leidimais tokio rango varžyboms nesišvaisto. „Vilkyčių“ komplekso vadovas K. Gudžiūnas dar kartą visiems parodė, kad tik savo kantrumu ir nuoseklumu galima įgyvendinti svajones.

Vilkyčių trasa atitinka Europos standartus, o saugumas joje yra maksimalus, rengiamos aukščiausio lygio sportinės automobilių varžybos. Vykstantys renginiai sulaukia didelio žiūrovų susidomėjimo, kasmet auga ir juose dalyvaujančių sportininkų skaičius. Jokios sporto šakos atstovai šiuo metu nėra tiek pasiekę, kaip automobilių sporto entuziastai, iš kurių vienas – vilkytiškis K. Gudžiūnas, Saugų seniūnijos siūlymu, realus pretendentas į „Sidabrinę nendrę“.