Gera pradžia – pusė darbo

Ugniagesio pomėgis – žibalinės lempos

Egidijus dirba ugniagesiu gelbėtoju Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pagėgių priešgaisrinės gelbėjimo tarnyboje skyrininku ir turi vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio laipsnį.

Pasak Egidijaus, mokyklos laikais jis be galo mėgo istoriją. „Visada perskaitydavau tris, keturias temas į priekį, taip norėjau gilintis tolyn ir tolyn“, - sakė Egidijus.

Kaip ir dera rimtam kolekcininkui, Egidijus žino lempų, esančių jo kolekcijoje, istorijas, kelią iki jo namų. Pirmoji lempa, atsiradusi jo kolekcijoje, ypatinga ir be galo egzotiška, tai pašto karietai keliui apšviesti skirta žibalinė lempa. „Ji mane ir užkrėtė: tiesiog ėjome iš sendaikčių turgaus Rietave ir pamačiau nerealią lempą, dar su originalia žvake viduje. Akys suspindo, net negaliu paaiškinti, kodėl, ir tuoj pat ją nusipirkau. Kainavo ji  keturiasdešimt litų. Žinoma, žvakė subyrėjo vos ją palietus, bet gražuolė lempa davė man tokį užtaisą. Ji ir yra mano aistros startas.“

Tuomet net patalpos nebuvo, kur lempas kolekcionuoti, bet ta pirmoji taip įjungė Egidijaus vaizduotę, kad iš karto aplankė vizija, kur bus patalpa, kaip bus išdėstytos lentynos, kaip jose bus suskirstytos žibalinės lempos, liktarnos.

Ieškojo interneto svetainėse

Vėliau traukte traukė interneto svetainės „Skelbiu.lt“, „Sendaikčiai“ ir panašios. Vieną po kitos rasdavo vis įdomesnę, retesnę ir pirko, pirko, pirko. Tada su dideliu malonumu pasinerdavo į interneto platybes skaityti, kodėl tokios formos, kokios paskirties, iš kur ir taip toliau, jei pardavėjas nepaaiškindavo.

Susibičiuliavo E. Buinauskas su vienu kitu sendaikčių parduotuvės pardavėju, kurie jau laukia Egidijaus, jei turi jam reikiamą prekę – žibalinę lempą.

Dar vienas krūva eksponatų įsigyta kaimynų dėka: „Vos sužinojo, kad kolekcionuoju lempas, tuoj aplankė visi nešini lempomis. Beje, Pušyno gatvė Pagėgiuose pasižymi kaip ypatingai draugiška gatvė. Viena iš padovanotų lempų atsinešė visą šeimos istoriją, mat būtent šiai lempai šviečiant kaimynas Kazimieras Dzenkus skaitydavo, atlikdavo namų ruošos darbus.“

Dabar giminės, artimieji, draugai jau žino, ką progai esant nešti dovanų, kuo nudžiuginti Egidijų.

Prikelia antram gyvenimui

Jei į šio vyriškio rankas patenka užsigulėjusi, rūdžių paragavusi lempa, tada jau Egidijus su didele aistra ją restauruoja - valo rūdis, blizgina, šveičia. Bandė likti ištikimas lempoms ir patalpą, kurioje sukaupta kolekcija, apšviesti jomis. Tačiau, pasak Egidijaus, šiais laikais labai išlepusios mūsų uoslės, uždegus lempą vos iškentėme 10–15 minučių, teko užgesinti. O juk seniau rūmuose, ponų namuose, trobelėse, pirkiose, kamarose, kur tik nori, visur degė žibalinės lempos.

Taigi, kokios gi lempos rikiuojasi Egidijus kolekcijoje - dvaro lempos didelėms patalpoms apšviesti, poniučių mažos lempelės su dailiomis rankenėlėmis tamsiais koridoriais į paslaptingus pasimatymus vaikščioti, vitražo gaubtu, karinė metalo lempa, geležinkeliečio lempa, ant kurios šono - dar ir traukinių eismą reguliuojantys ženklai, ūkinės lempos – liktarnos ir t. t.

Treji metai – tik pradžia

Kuo gi skiriasi ūkinės nuo ne ūkinių, gal pastarosios gražesnės išvaizdos?

„Ūkiui skirtos lempos uždaresnės, patvaresnės, ne taip greitai nukristų gaubtas ar stiklas, jei tvartelyje ar kur kitus netyčia nukristų lempa. Taip išvengtumėte gaisro, žibalo išsiliejimo, neužpūstų vėjas ir daug kitų niuansų, štai tuo ir skiriasi ūkinės lempos – liktarnos“, - profesionaliai pasakojo Egidijus.

Egidijaus aistra istorijai žavinti: tėvų namo statybos dokumentai mena 1955-56 metus. Beje, pirmojo namo šeimininko pavarde. Tai rodo, kad ir Egidijaus tėvai Monika bei Vytautas Buinauskai buvo neabejingi istorijai, jei kiekvieną aktą, pažymą, kvitą, dar viršaičio rašytus ranka, išlaikė. Dėdės praėjusio šimtmečio žiebtuvėlis, palubėje kabo tetulės žirklės, pabuvojusios Sibiro tremtyje, Pagėgių miesto pokario vaistinės vaško anspaudas, dokumentų anspaudas ir kitokios šeimos relikvijos. Kiekvieną daiktą palydi istorija.

„Treji metai - tai tik pati pradžia“, - sakė Egidijus. Taip, pradžia. Lempų šiuo metu kolekcijoje yra dvidešimt septynios, bet visos skirtingos. Patalpa pastatyta iš vokiškų plytų, kurios gautos iš Pagėgių viršaičio 1955 metais, o istoriniuose dokumentuose viskas užfiksuota - kokį pastatą leidžia nusigriauti ir plytas naudoti savo reikmėms, kiek skiria čerpių ir t. t. Neužilgo bus pastatyta dar viena patalpa, kurioje bus lentynos lempoms. Taigi, pasakymas „Gera pradžia – pusė darbo“ čia tikrai tinka.