Muzika – aukštesnio lygio kalba

- Kokia veikla šiuo metu užsiimate?

- Taip pat groju bosine gitara muzikiniuose projektuose, tokiuose kaip „Sirupas“, „Iris Tempest“, „Ojibo Afrobeat“, „Ganga band“. Esu išleidęs 2 albumus, pirmasis - „Kur nebeskraido gandrai“ („Sirupas“), susilaukęs didelio dėmesio Lietuvoje ir pripažintas LTR Opus vienu geresnių 2017 metų lietuviškos muzikos albumų. Antrasis, didelio dėmesio susilaukęs JAV, Australijoje, Kanadoje ir Jungtinėje Karalystė, tai „Ojiboland“ („Ojibo Afrobeat“) albumas, kuriame  kūrinys „Dunes“ (liet. - kopos) tapo singlu ir pateko į Global Afrobeat Movement TOP 10 2020 metų sąrašą.

- Ar meno mokykloje įgytos žinios ir patirtys turėjo įtakos Jūsų asmenybės formavimuisi?

- Žinoma. Tiesą pasakius, kai dar buvau vaikas ir lankiau muzikos mokyklą, nebuvo tokio entuziazmo ir aistros muzikai. Groti instrumentu man patiko, bet, žinoma, muzikos teorija buvo karti ir nemėgstama. Juokingas faktas: dabar pavardės neminėsiu, jokio pykčio nelaikau ir santykiai su šiuo mokytoju yra geri. Bet jis yra ištaręs tokius žodžius: „Na, jūs tai jau tikrai muzikantu nebūsite“. Bet atsitiko taip, kad tapau muziku. Baigęs muzikos mokyklą labai džiaugiausi, bet praėjus pusmečiui atsirado tokia tuštuma, kurią norėjosi užpildyti. Nuo to laiko ir supratau, ką noriu veikti ateityje. Muzikos mokykla, manau, vaikystėje man suformavo supratimą apie kultūrą ir meną. Ten išmokau jautrumo, kūrybos, minčių laisvės, kritiškumo, įgijau ir daug kitų svarbių asmenybės bruožų.

- Pasidalinkite įsimintiniausiomis akimirkomis, patirtomis meno mokykloje.

- Linksmų atsiminimų labai daug. Deja, visi šie atsiminimai yra išdaigos ir administracijos sudrebinimai, bet buvome vaikai ir dabar labai smagu bei linksma prisiminti. Violončelės mokytojo langai, jei neklystu, byrėjo 3 kartus, mūsų mokytojo, amžinatilsio maestro Broniaus Bučiaus klasė skendo, nes prakrapštėme radiatorių ir pasileido vanduo visa srove, ir negalėjome jo sustabdyti. Direktorė labai pyko. Nuolatiniai bėgiojimai iš solfedžio ir muzikos istorijos pamokų. Mūsų trijulė - tai aš, Danielius Pancerovas ir Dovydas Stoškus - buvome vadinami trimis muškietininkais, kadangi buvome prikrėtę įvairiausiu šunybių. Ir niekas nepagalvojo, kad mes ir tęsime šį kelią, kurį pradėjome muzikos mokykloje. Buvo ir ne tik šunybių. Daugiausia malonių atsiminimų iš orkestro koncertų, konkursų ir kelionių. Esu dėkingas Gražvydui Railai už galimybę pamatyti pasaulį ir atradimus, koks malonus man pačiam yra grojimas didelėje grupėje. Didelis dėkui mokytojui B. Bučiui, dar ilgai mylėsiu šį žmogų. Jis turėjo geležinę ištvermę dirbti su mumis ir atnešė į mano gyvenimą neapsakomai daug...

- Jūsų palinkėjimas meno mokyklai, švenčiančiai 55-erių metų jubiliejų, mokytojams ir mokiniams.

- Norėčiau palinkėti mokytojams ir visai administracijai ištvermės, supratingumo, kūrybos lengvumo ir kad netrūktų norinčių mokytis muzikos, nes tai aukštesnio lygio kalba.