„Nekalta“ pramoga gali virsti priklausomybe

2021-03-19
Žmones azartiniai lošimai patraukia tuo, kad sukuria sėkmingo ir pelningo gyvenimo iliuziją. Nuotr. iš mediakatalogas.lt
Žmones azartiniai lošimai patraukia tuo, kad sukuria sėkmingo ir pelningo gyvenimo iliuziją. Nuotr. iš mediakatalogas.lt

Greitas gyvenimo tempas, darbas, rūpesčiai, išbandymai ir besikeičiančios aplinkybės neretai įtraukia žmones į rutiną, nuo kurios sunku pabėgti. Vieni atsipalaiduoja skaitydami knygas ar žiūrėdami televizorių, o kiti – lošdami ir visai negalvodami apie galimas pasekmes.

Psichologas Oleg Mackevič detaliau pasakoja apie klastingą priklausomybę nuo azartinių lošimų ir sunkų jos gydymą. 

Vienintelė prekė – turtingas gyvenimas

Azartiniai lošimai yra lyg parduotuvė, kurioje vienintelė parduodama prekė – „turtingas gyvenimas“. Šių žaidimų istorija skaičiuoja jau tūkstančius metų. Anuomet buvo lošiama retai ir nedidelėmis sumomis, tačiau tikslas toks, kaip ir šiandien, – pramoga, kurianti iliuziją, kad lošiant galima susikurti sėkmingą ir klestintį gyvenimą.

Pinigų trūkumas, nenuginčijamo lošimo fakto neigimas, nuotaikų kaita, melas ir augančios skolos greitųjų kreditų bendrovėms yra vieni pasitaikančių sutrikimo požymių, kuriuos pastebi lošiančiųjų artimieji.

„Anksčiau artimieji savo jėgomis bandė išgelbėti bėdoje atsidūrusį lošėją ir darė tai dažniausiai norimo rezultato nesuteikiančiais ir net netinkamais metodais. Paskutinius keletą metų stebime didesnį visuomenės sąmoningumą, kuomet prieš savarankišką artimojo gelbėjimą yra konsultuojamasi su specialistais. Patys lošėjai pagalbos ieško jau tuo metu, kuomet nekontroliuojamo lošimo stažas siekia 3–5, o kartais ir 10 metų“, – patirtimi dalijasi specialistas.

Priklausomybė nėra išgydoma staiga

Priklausomybės pasekmės gali būti psichologinės, socialinės, biologinės, materialinės – dažniausiai labai stipriai pakeičiančios asmens gyvenimą. Neretai lošėjai netenka finansinio pagrindo, praranda draugų ir artimųjų pasitikėjimą, jaučiasi vieniši, nereikalingi, suprastėja jų emocinė ir fizinė būsenos. Užsiimantieji azartiniais žaidimais kenčia nuo įvairių psichosomatinių sutrikimų, gali įsitraukti į alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, galvoja apie savižudybę arba bando žudytis.

Svarbu suprasti, kad priklausomybė nėra medicininė problema, kurią galima staiga išgydyti. Tai ilgalaikio gijimo proceso reikalaujantis sutrikimas, kurio metu žmogus susipažįsta su savimi, išsiaiškina savo poreikius, mokosi atpažinti savo jausmus ir emocijas.

Priklausomybei nuo azartinių lošimų, kuri dar kitaip vadinama ludomanija, būdingi atkryčiai. Kiekvienam žmogui pasitaiko skirtingas jų skaičius. Šie atkryčiai sukelia skausmą ir priverčia jausti gėdos, savigraužos, savęs menkinimo ir nevilties jausmus. Dažniausiai lošiantys asmenys yra įsitempę, suirzę, juos kankina nerimas ir beviltiškumo jausmas, todėl pagerinti emocinę būseną yra siekiama gaudant savo „dozę“ jaudulio ir tariamos laimės lošimo proceso metu.

Lošimo neįmanoma „persivalgyti“

Svarbu suvokti, kad priklausomybė nuo lošimų yra kitokia nei priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų, kadangi nėra jokios išorinės medžiagos, kurią būtų galima „mesti“, kaip antai narkotines ir psichotropines medžiagas.

„Noras greitai susitvarkyti su problema priveda prie tokių savigydos priemonių, kurios labiau primena viduramžių raganavimą, o ne gydymą: kodavimai, „užšnabždėtų“ viralų vartojimas, nežinomų „specialistų“ pažadai pagydyti per vieną seansą. Anot specialisto, su lošimo priklausomybe susitvarko apie 15–20 procentų lošiančiųjų, tačiau tai vyksta tik todėl, kad didžioji dalis daro ne tai, ką rekomenduoja specialistai, o tai, ką nori patys.

Pasitaiko atvejų, kuomet dar yra nesusiformavęs priklausomas elgesys ir lošiantieji savo jėgomis sustabdo lošimą ir niekada prie jo negrįžta, bet tai apsprendžia lošimo trukmė ir asmeninės žaidėjo savybės. Kuo mažesnis probleminio lošimo stažas, kuo greičiau kreipiamasi pagalbos, tuo lengviau jį įveikti.

Žmogus – savo „gyvenimo architektas“

Lošėjai jaučia didelę kaltę prieš artimuosius, gėdą už savo elgesį ir jo padarinius, todėl dažnai jaučiasi skolingi, nori pakeisti požiūrį į save, dėl to ir siekia pasveikti ne dėl savęs, o dėl kito. Lošiančiojo artimieji dažniausiai slepia šeimos problemas nuo aplinkinių, nesidalija savo jausmais. „Psichologai yra tik pakeleiviai būtent šioje lošėjo ar jo artimojo gyvenimo atkarpoje, juk savo „gyvenimo architektas“ yra pats žmogus. Pats laikas kiekvienam mūsų peržiūrėti savo požiūrį į kitą žmogų, ugdyti savyje empatiją, atjautą, meilę ir rūpintis savo artimuoju, tik tuomet jam nereikės ieškoti paguodos, slepiantis priklausomybės sutemose“, – pasakoja O. Mackevič.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

..2021-03-19
Nu tai visų pirma tai karinė kriptografija, kur jums aiškinama kažkas perkeliant žodžius iš vienos sistemos į kitą. Nesvarbu kokio amžiaus esate medelis, tų lenkėjų atžvilgiu jūs jaunas medelis. Liga yra neišgydoma jeigu tai nėra liga. Tai tik žodžiai. Būdvardžiai. Patyčios. Mirties nuosprendžiai. Tai "spąsto" analogas. Va miške yra spąstai į kuriuos pakliuvo lapė. Nesvarbu kaip ten jūs tą lapę "gydysit" su rūpyba ir priežiūra ir slauga, jūs niekada tos lapės neišgydysit nuo "spastų", kurie kai lapė nudvės gali būti toliau naudojami kitoms lapėms gydyti jų "ilgas nosis". Jeigu jums taikoma kažkoks sunumeruotas DSM tai jūs jau esate tik statistika. "number" arba kitaip tariant jūms administruojama nejautra. Tai savotiškas tos taisyklės pritaikymas apie vadinimą kiaule tam kad kriusėtų. Kalba eina apie vergovę, kur žmogus nėra laisvas, nors jisai turi laisvę rinktis. Vergas nėra laisvas. Jisai yra "nuosavybė", jis priklauso kažkokiam "sąvininkui". Ir tik apie tokias "priklausomybes" eina kalba. Šiuo atveju yra sugalvota "moderni" vergovė, kur savininkas nėra fizinis asmuo ir net ne juridinis. Bent jau sugalvota netiesiogiai, o atvirkščiai - savanoriškai. Tai yra negali teisiškai uždrausti ir panaikinti tokios "vergovės", nes tai dvimatis šokinėjimas prieš aukštesnio lygio atskaitos sistemos. Ir va vergas kažkodėl renkasi nelaisvę. Jis nori "sirgti". Jis serga "savanoriškai", nes sirgimas ir gydymas kažkaip susieta lygiai taip pat "savanoriškai". Kažkas panašaus ir į politikus politikoje, žiniasklaidos fake news, sirgalius sporte ar bet kokią sritį kuri gali būti pateikiama bet kaip pvz "pomėgius" ar "hobius". Kalba eina ne apie azartus, pinigus, smalsumą, įdomumą, tt. Tad kodėl vieni kurie daro lygiai tą patį skaitosi kad jie "suserga", o kiti ne? Tad čia vis tiek yra raudonos vėliavos apie aklųjų karalystę, nes tie visi "priklausomybių" metodai panaudojami ale baltos lazdos, kur aklieji "išmokomi" kažkaip judėti taip kaip jie nejudėdavo anksčiau. Akliesiems nėra kaip judėti. Jie negali paimti ir eiti kažkur kur jie nežino. Ir net jeigu žino maršrutą jiems turbūt labai bjauru bet kokie pokyčiai toje aplinkoje pvz jeigu pradeda rekonstruoti gatves ar šaligatvius. Kad ir bordiūrą kelininkai remontuoja, jau aklajam tragedija. Nu va kai naujas "judesys" kažkas atrodo, kad jie "regi", jiems "matosi", tt. Jiems tai tarsi "smėlio" dėžė kurioje jie gali kažką suprasti. Kad jie nemirę, kad jie gyvi kaip ir kiti. Patys panagrinėkit kaip pvz Guoga elgiasi žaizdamas pokerį. Jisai nerizikuoja, tenais nėra jokio azarto, jisai nieko nežaidžia, tt. Jisai nedalyvauja kortų žaidime, nes tai ne kortų žaidimas. Nu gerai pas jį didelė burna, kurią jis naudoja kaip "kaukę" ar kiti žaidėjai kaip "juodus akinius" kad slėpti akis. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Kiek per mėnesį išleidžiate degalams?