Sugalvojo unikalų būdą, kaip nuraminti „kelių erelius“

2015-02-19, Giedrė Armalytė, Projektas „Pykčio keliuose žemėlapis"
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Kelių erelių“ būtų mažiau ir visi eismo dalyviai būtų saugesni, jei vairavimo mokyklose būtų siūlomos ir pykčio valdymo pamokos. Tokios pozicijos laikosi tiek Susisiekimo ministerija, tiek vairavimo mokyklų atstovai. Tiesa, pastarieji kiek skeptiškesni – jei būsimasis vairuotojas iš prigimties yra nestabilios emocinės būsenos, greitai susinervina, tai kelių savaičių pamokos daug naudos esą neduosiančios.

19 iš 20 vairuotojų sako kelyje patiriantys neigiamų emocijų – juos erzina lėčiau už bendrą srautą judantys naujokai, per vėlai posūkį parodęs vairuotojas, automobilis su akinančiomis lempomis ar tiesiog kiekvieną rytą besikartojančios spūstys. Didžiausią pyktį lietuviams sukelia automobilį priekyje „užkišantys“ vairuotojai. Viena vertus, neigiamų emocijų valdomi vairuotojai jomis noriai dalinasi su kitais eismo dalyviais. Kita vertus, pykčio, susierzinimo ar streso kamuojamas vairuotojas, natūralu, bus mažiau atidus ir labiau linkęs patekti į avarinę situaciją arba ją sukelti.

Siūlo mokytis iš vaizdo įrašų

Praėjusiais metais geriausia Lietuvos vairavimo mokykla tapo V. Jalinsko individuali įmonė – teorijos žinių egzaminus „Regitroje“ iš pirmo karto išlaikė beveik 90 proc. šios mokyklos mokinių, praktinio vairavimo įgūdžių – per 65 proc. Mokyklos vadovas Valentinas Jalinskas įsitikinęs, kad rezultatai būtų dar geresni, jei vairuotojai gebėtų valdyti savo emocijas. Jis sako sveikinantis idėją prieš įteikiant vairuotojo pažymėjimą išmokyti vairuotoją „nugesinti“ neigiamas emocijas.

 

© DELFI (R.Daukanto pieš.)

„Mes šiai idėjai – rengti pykčio emocijų valdymo pamokas vairavimo mokyklose – labai pritariame. Žinoma, prevencijos pagrindai pirmiausiai turėtų būti suteikti bendrojo lavinimo mokyklose, juk dar mokyklos suole veša pyktis, kitos neigiamos emocijos, vaikai nemoka su jomis kovoti, negeba savęs pilnai valdyti. Patys pasižiūrėkime, kokių baisių nusikaltimų šiandien padaro jaunos mokinės“, – sako V. Jalinskas.

„Mes būsimus vairuotojus ruošiame taip, kad jie gatvėje jaustųsi saugūs ir savarankiški. Būtent nuo pastarosios būsenos ir kyla pasitikėjimas savimi, ramesnis važiavimas, užtikrintumas. Tiesa, tai labai priklauso ir nuo kiekvieno charakterio, nuo jo nuotaikos, nuo to, kaip jam sekėsi tą dieną. Tai akivaizdu ir mūsų pamokose – ateina abiturientas ir matai, kiek jis klaidų daro. Paklausi, kas ne taip, o jis ir sako – labai prasta diena mokykloje buvusi, esu išsunktas. Tada jis ne tik emociškai silpnesnis, bet ir patenka į rizikingų vairuotojų grupę“, – įsitikinęs vairavimo mokyklos vadovas.

Jo teigimu, pykčio valdymo programą turėtų sudaryti ne tik teorinės, psichologinės pamokos, bet ir filmuota medžiaga, realios situacijos, avarijos.

„Būsimiems vairuotojams turėtų būti parodoma, kaip į konkrečias avarines situacijas sureaguoja piktas, emocijų nevaldantis žmogus, o kaip – ramus, savimi pasitikintis vairuotojas. Žiaurūs vaizdai sujudins tą jauną vairuotoją, privers jį susimąstyti, save įsivaizduoti tokioje situacijoje, ją analizuoti“, – pabrėžė V. Jalinskas.

Tokių vaizdo įrašų pilna „Youtube“ svetainė. Daugiausiai kartų peržiūrėtos Rusijoje vaizdo registratorių pagalba užfiksuotos avaringos situacijos, kur per plauką išvengta mirties. Tokių situacijų kaltininkai neretai būna agresyvūs vairuotojai.

„Šiais laikais pykčio protrūkių keliuose yra vis daugiau – gyvenimo tempas spartėja, jaučiama didelė įtampa, stresas, o pridėjus šalutinius aplinkos poveikius – nuotaiką, šaltį, karštį, neigiami pojūčiai dar labiau paaštrėja. Todėl būsimam vairuotojui, atsidūrusiame „karštoje“ situacijoje patariame nedaryti trijų dalykų: kaltinti, teisintis ir demonstratyviai ignoruoti“, – patarė V. Jalinskas.

Jo manymu, keliuose emocingesni būna ilgamečiai vairuotojai – jie neretai galvoja, kad jų patirtis jiems leidžia daugiau, jie protingesni už „klevo lapus“, kitus vairuotojus. Tuo metu jauni vairuotojai esą labiau skuba, neapgalvoja savo veiksmų, tačiau tai daro iš nežinojimo, o ne tyčia, kaip senieji kelių vilkai.

Paklaustas, kaip valdyti pyktį siūlo savo mokiniams, V. Jalinskas turi keletą strategijų.

„Pirmiausiai, reikia sutvarkyti nuo jūsų priklausančias aplinkybes. Rami aplinka daro žmogų ramų. Iš namų išvažiuokite anksčiau nei reikia, įsijunkite raminančią muziką, jei pajuntante susierzinimą, nuoširdžiai sau nusišypsokite – ar išties prieš jus susidariusi situacija verta tiek nervų? Padeda ir stop taisyklė – pajutę pyktį, neveikite iškart. Palaukite bent keletą minučių, o tada jau įsijungs sąmoningas mąstymas, racionalumas, kurie jums primins, kad agresyvus elgesys nėra pati geriausia išeitis. Daugelis mano, kad pykčio suvaldyti nesugeba tik neišsimokslinę prasčiokai, tačiau tos pačios problemos ištinka ir išsilavinusius, svarbius postus užimančius vadovus“, – įsitikinęs vairavimo mokyklos vadovas.

Lenk medį, kol jaunas

„Draiverio“ mokymo centro pardavimų vadovė Giedrė Valskienė įsitikinusi, kad didžiausi pikčiurnos būna patyrę vairuotojai, tad tokios pamokos būtų efektyvesnės dirbant su jaunesniais vairuotojais.

„Kaip suvaldyti pyktį, tolerancijos kelyje reikia mokyti dar nemokančių vairuoti, kad tas įgūdis įsitvirtintų kuo stabiliau. Kur kas sunkiau tokių savybių išmokyti jau ilgą laiką turinčius vairuotojo pažymėjimą. Puikiai tiktų įprastinė streso valdymo mokymo programa. Ją turėtų sudaryti paprasčiausi klausimai: kaip atpažinti stresą? Kaip stresas veikia mano (ne kieno nors kito pagal statistiką) kūną? Dėl ko stresuojame? Kaip valdyti stresą? Kokia streso valdymo prevencija (ką daryti, kad nekiltų streso)? Kaip išlaikyti budrumą streso metu?“, – vardijo specialistė.

Jos teigimu, programą turėtų vesti patyrę psichologai. Paskaitos formatas – daugiau praktinė nei teorinė paskaita, kur dėmesį galima skirti savo kūno potyriams, pažinimui ir pratimų įsisavinimui.
„Visi esame ne kartą patyrę, ką reiškia būti pykčio „auka“ kelyje ir ne kartą susimastę, kaip derėtų pasielgti. Pati nuolat naudoju „šypsenos“ terapiją – tam, kuris pyksta, aš nusišypsau (kad ir kaip būtų kartais sunku). 8 iš 10 atvejų konfliktas čia ir baigiasi, o neretai ir sulaukiu atgalinės šypsenos“, – asmenine patirtimi dalijosi G. Valskienė, pabrėždama, kad jei į pyktį reaguosime pykčiu, jis didės geometrinės progresijos būdu abiems pusėms.

Geriausia visada atsiprašyti?

Vairavimo mokyklos „Autologija“ direktorius Kastytis Povilaitis DELFI pasakojo, kad pykčio kelyje prevencijai galėtų būti pasitelkiami psichologai.

„Manau, kad idėja mokyti valdyti savo emocijas yra labai puiki. Vienomis ar kitomis formomis, kiek patys tai suprantame, ir dabar bandome taikyti. Prieš daugiau nei metus dalyvavome pykčio valdymo projekte, kuriame mūsų mokyklos mokytojai dirbo su psichologe, o vėliau tas žinias stengėsi perduoti ir moksleiviams. Tąkart toks bandymas pasiteisino“, – pasakojo K. Povilaitis.

Jo teigimu, pyktis ir stresas yra dažniausios vairuotojus kamuojančios emocijos.

 

© DELFI (R.Daukanto pieš.)

„Tai pastebime ir per vairavimo pamokas ar egzaminus – būtent dėl jų jaunieji vairuotojai pridaro daug klaidų. Žinoma, tų kelių savaičių, kol lankomos pamokos, nėra ir nebus pakankamai norint visapusiškai išmokti valdyti savo emocijas, tačiau būsimasis vairuotojas bent jau būtų supažindinamas su emocijų svarba kelyje ir galimomis neigiamų emocijų pasekmėmis“, – pabrėžė K. Povilaitis, pridurdamas, kad vairuotojai kone kasdien keliuose susiduria su įvairiausiomis provokacijomis, kritinėmis situacijomis, kai būtinas blaivus ir šaltas protas.

Paklaustas, kaip geriausiai valdyti neigiamas emocijas, vairavimo mokyklos vadovas siūlo du būdus.

„Pirmas – ignoravimas ir dėmesio nekreipimas. Kitas kiek sudėtingesnis, ypač temperamentingiems žmonėms – galimą konfliktą nugesins paprasčiausias „atsiprašau“. Savo mokiniams patariu atsiprašyti, net jei jie nesijaučia kalti, mat taip konfliktas užgesinamas pačioje pirminėje stadijoje“, – pataria vyras.

Susisiekimo ministerija: vairuotojai mokomi tik išlaikyti egzaminą

Idėjai pykčio kelyje prevenciją užtikrinti prieš įteikiant vairavimo pažymėjimus neabejinga ir Susisiekimo ministerija. Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento, Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis DELFI tikino, kad ši užduotis turėtų būti prioritetinė.
„Manau, kad šių metų viena iš užduočių ir bus – kaip pakeisti mokymo procesą, kad vairuotojai norėtų ne tik egzaminą išlaikyti, bet ir gautų visus būtinus įgūdžius, tiek praktinius, tiek teorinius, tiek psichologinius“, – žadėjo jis.

 

Vidmantas Pumputis © DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Ministerijos atstovo teigimu, vien sostinėje yra daug vairuotojų, kurie elgiasi chuliganiškai ir aplinkinius eismo dalyvius įsuka į niekada nesibaigiantį pykčio ratą.

V. Pumputis pabrėžė, kad čia savo vaidmenį ir turėtų suvokti vairavimo mokyklos.

„Ruošiant būsimą vairuotoją, suteikiant jam pirmuosius vairavimo pagrindus, būtina atkreipti dėmesį ir į jo bendrą kultūrą. Jam būtina įskiepyti suvokimą, kad eismo sraute nesi karalius ir turi stebėti visą eismą – tiek mašinas, tiek pėsčiuosius, tiek dviratininkus. Visi yra vienodai svarbūs. Tad mokykla būsimam vairuotojui turėtų labai aiškiai argumentuoti, kodėl reikia nepažeisti kelių eismo taisyklių“, – sakė Saugaus eismo skyriaus vedėjas.

Jis taip pat pažymėjo, kad užsienyje į vairavimo mokymo procesą pasikviečiami psichologai, kurie paaiškina vairavimo kultūros subtilybes, pristato vairuotojų įsipareigojimą prieš kitus eismo dalyvius. Psichologo vaidmuo itin didelis, mat jis esą gali iškart įvertinti būsimą vairuotoją.

„Juk neretai agresyviai kelyje besielgiantis žmogus apskritai negeba valdyti savo emocijų, yra nestabilios vidinės būsenos. O mūsų pagrindinė vairavimo mokyklų problema yra ta, kad jos vairuotojus ruošia tam, kad jie išlaikytų Regitros egzaminą, o ne tam, kad jie išmoktų tinkamai važiuoti, mokėtų valdytis – juk Regitroje šių klausimų nėra, tai jie ir nesureikšminami“, – piktinosi V. Pumputis.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar perkate ekologiškus produktus?