Uostadvario pašonėje liepsnojo žolė

2021-04-22
Rusnės seniūnijoje degė žolė. L. Jagintavičienės nuotr.
Rusnės seniūnijoje degė žolė. L. Jagintavičienės nuotr.

Balandžio 12 dienos pavakarę kovoti su ugnimi ugniagesiai skubėjo Uostadvario link.

Paaiškėjo, kad itin vėjuotą vakarą liepsnojo Atmatos upės pakrantės žolė. Netrukus ji buvo užgesinta. Spėjama, kad ugnis galėjo užsiliepsnoti ir nuo žvejo numestos nuorūkos, mat tą dieną jų tikrai buvo labai daug.

Praėjusiais metais buvo nustatyta ir nubausta 20 asmenų, sukėlusių gaisrus deginant žolę. Šiemet nustatyti keli padegimų atvejai. Šalyje dabar vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už tai gresiančią atsakomybę, taip pat aiškinama, kaip elgtis pamačius žolės gaisrą ir apsaugoti savo namus.

„Be to, siekiant išaiškinti žolės degintojus, visoje šalyje tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais organizuojami reidai, teritorijos žvalgomos naudojant dronus, – sako departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Kovoje su žolės degintojais esame ne vieni. Kitos atsakingos institucijos taip pat suinteresuotos, kad tokių gaisrų būtų kuo mažiau, todėl su Aplinkos apsaugos departamentu keičiamės informacija apie išdegintas teritorijas ir nustatytus žolės degintojus, kurie gali būti įpareigoti ne tik sumokėti administracinę baudą, bet ir atlyginti padarytą žalą gamtai.“

Pasak A. Gudžiausko, artimiausiu metu klausimai dėl informacijos teikimo apie deginamus plotus bus aptarti ir su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kuri turi galimybę mažinti ūkininkams skiriamas išmokas už netinkamą žemės priežiūrą. „Vykdydami šias priemones tikimės žmonių sąmoningumo ir siekiame atgrasyti žolės degintojus nuo žalingos veiklos“, – sakė jis.

Už žolės deginimą numatytos baudos, o jų galima sulaukti ne tik iš valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, bet ir iš aplinkosaugininkų.

Už sausos žolės deginimą nesilaikant numatytų reikalavimų gresia administracinės baudos nuo 30 eurų iki 350 eurų, be to, vertinama ir padaryta žala aplinkai.

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.

Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena, neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).

Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Jei nesiimama priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, tai gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

„Šilokarčemos“ informacija


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar pritariate vakcinų perskirstymui į Vilnių?