Šilutės politikų pritarimu didėja vandens ir šildymo kaina gyventojams

Neišvengiamas kainos padidėjimas

Šildymo kainos didėjimas yra neišvengiamas, jei susipažinsime su praėjusių metų UAB „Šilutės šilumos tinklai“ veiklos ataskaita. Pasak įstaigos vadovo Vaidoto Mačiulio, esminę įtaką nuostolingai bendrovės veiklai turi Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) veikla ir kainodaros principai.

„VERT-o veikla ir kainų skaičiavimo metodikos netobulumas – opiausia vieta. Dabar kainų perskaičiavimas vėluoja metus laiko, prieš tai vėlavo 3 metus“, – teigė direktorius. Paskutinį kartą šildymo kainą rajono vartotojams politikai koregavo praėjusių metų vasarį. Tačiau tuometį Tarybos sprendimą nepatvirtino VERT. Tik, kaip ir atrodytų ganėtinai keistokai, sprendimas dėl nepritarimo ir rekomendacijos Tarybai iš šio kainų reguliuotojo gauti tik šiemet. Balandžio 23 dienos nutartyje slebiama: „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, patikrinusi Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas UAB „Šilutės šilumos tinklai“ šilumos kainų dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, konstatavo, kad Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu bendrovei šilumos kainos dedamosios nustatytos su pažeidimais. Šilutės rajono savivaldybės taryba, perskaičiuodama bendrovės šilumos kainų dedamąsias, neteisingai įvertino pastoviųjų sąnaudų pokytį dėl realizuoto šilumos kiekio neatitikimo, ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo sąnaudų, investicijų grąžos ir kt.“. 

Įvertinę pažymas ir ataskaitas lengvai suprasime, kad jau prieš metus laiko turėjome mokėti brangiau už šildymą.

Kaina didėja minimaliai

Šilumos bazinės kainos pastovioji dedamoji perskaičiuojama atsižvelgiant į efektyvumo koeficiento, pagaminto ir realizuoto šilumos kiekio, ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų, investicijų grąžos ir į kitus, nuo ūkio subjekto valios nepriklausančių veiksnių nulemtus, neišvengiamus sąnaudų pokyčius. Politikai sutiko su Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos perskaičiuotomis šilumos kainos dedamosiomis ir nustatė didesnes šilumos kainas.

Dar balandžio mėnesį galiojo apskaičiuota suminė vienanarė šilumos kaina gyventojams 4,83 centai už kilovatvalandę (kWh) įskaitant ir pridėtinės vertės mokestį (PVM). Naujai patvirtinta kaina didėja 0,61 cnt/kWh. Naujai apskaičiuota kaina gyventojams, pagal pateiktą projektą, sudaro 5,44 ct/kWh. Taigi, stebimas apie 13 procentų didėjimas. Toks minimalus kainos didinimas neturėtų žymiai paveikti vartotojų kišenės, tačiau labai pagelbės Savivaldybės įstaigai išbristi iš keblios situacijos.

Didėja ir geriamo vandens kaina

Kita savivaldybės valdoma įstaiga UAB „Šilutės vandenys“ taip pat kreipėsi į Tarybos narius dėl geriamojo vandens ir nuotėkų tvarkymo kainų padidinimo. Ji pateikė perskaičiuotas ir suderintas su VERT perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą. Jame numatyta nauja, didesnė  geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina bute – 2,31 Eur/m³. Individualių gyvenamųjų namų ar kitų patalpų, skirtų asmeninėms, šeimos ar namų reikmėms, įvaduose, ši kaina bus 2,27 Eur/m³. Bazinė kaina abonentams, perkantiems geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas buities ir komerciniams poreikiams bei perkantiems geriamąjį vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti ir tiekiamą abonentams, nustatyta 2,33 Eur/m³. 

O štai perskaičiuota geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina abonentams, perkantiems geriamąjį vandenį, skirtą patalpoms šildyti ir tiekiamą vartotojams ir abonentams, bei geriamąjį vandenį, skirtą karštam vandeniui ruošti ir tiekiamą vartotojams, ir vartotojų kategorijai, perkančiai paslaugas daugiabučių gyvenamųjų namų įvade – 2,25 Eur/m³. Todėl palyginus šias kainas negalima neatkreipti dėmesio į geriamojo vandens kainų nelygybę tarp gyvenančiųjų individualiuose namuose ir daugiabučiuose, kurie už vandenį mokės 0,04 Eur brangiau. Būtent apie tai ir klausė pranešėjo tarybos narė Lijana Jagintavičienė: „ar tai nėra gyventojų diskriminacija?“. Projektą pristatęs pranešėjas atsakė politikei, kad kaina nustatoma vadovaujantis kainų nustatymo metodika, kuri numato tokį skirtumą.

Už vandenį mokės skirtingai

Priimtame sprendime dėl geriamojo vandens ir nuotėkų tvarkymo kainų didinimo sunku nepamatyti ir marketingo žingsnį. Tai, kad abonentams, kurie prisijungę prie nuotėkų tvarkymo ir naudojasi UAB „Šilutės vandenys“ paslaugomis, realiai mažiau mokės nei tie, kurie nuotėkas nesitvarko ar tvarkosi patys. Aiškinamajame Tarybos sprendimo rašte sakoma: „UAB „Šilutės vandenys“ 2021 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 15V-(1.19)-153 „Dėl UAB „Šilutės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų perskaičiavimo“ pateikė suderintą su Valstybine energetikos reguliavimo taryba perskaičiuotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinių kainų projektą bei jų palyginimą su šiuo metu galiojančiomis kainomis. Palyginus siūlomas nustatyti kainas su galiojančiomis, visų grupių vartotojams 1 m³ vandens kaina didėja 0,06 Eur/m³, nuotekų tvarkymo paslaugų kaina mažėja 0,03 Eur/m³, bendra 1 m³ vandens ir nuotekų kaina didėja 0,03 Eur/ m³.“

Čia matome, kad tiems abonentams, kurie nesinaudoja bendrovės nuotėkų tvarkymo paslauga, geriamo vandens kaina brangsta dvigubai tų vartotojų atžvilgiu, kurie naudojasi nuotėkų tvarkymu. Galimai tokiu būdu išskiriant vartotojus siekiama paskatinti gyventojus tvarkyti nuotėkas. Ir čia galime pastebėti tam tikras sąsajų užuomazgas su prieštaringai visuomenėje vertinamu galimybių pasu. Ar Savivaldybės valdoma įstaiga, kuri priklauso bendruomenei, gali tokiu būdu suskirstyti (o gal ir suskaldyti?) tuos pačios bendruomenės narius, nors ir tikslai būtų kilnūs bei naudingi?