Literatūros tendencijos: kas domina skaitytoją šiais laikais?

2021-06-21, Pranešimas spaudai

Knygos – tai viena didžiausių visų laikų vertybių. Jos supažindina mus su pasaulio istorija, nukelia į laikus, kuriuose negyveno net mūsų proseneliai, vaizdžiai perteikia tų dienų aktualijas ir padeda suprasti, koks buvo žmogaus mąstymas skirtingais gyvenimo periodais. Nagrinėdami populiariausių knygų istoriją, galime suprasti ar keitėsi skaitytojo poreikiai literatūros klausimais, ar senaisiais laikais ir dabar žmogus knygose ieško tų pačių, ar vis dėlto skirtingų dalykų. Kai kurios knygos keliauja iš kartos į kartą ir tai yra nuostabu. Šis faktas tik įrodo, kad net ir prieš kelis šimtus metų parašyta knyga gali būti aktuali šiandien. Tad kaip klostėsi populiariausių knygų istorija?

Knygos istorija

Knygos istorija siekia mums neatmenamus laikus. Pavyzdžiui didžiulę reikšmę istorijos atkūrimui turinti „Mirusiųjų knyga“ pradėta kurti dar VI - I a. pr. m. e. Pradinis jos pavadinimas yra „ištarmės apie išėjimą į dienos šviesą“, o dabartinį pavadinimą jai sugalvojo egiptologas K.R.Lepsijus. Ši knyga buvo parašyta ant papirusų, o joje fiksuojami piešiniai, iliustruojantys laidojimo apeigas, įamžintos giesmės, užkeikimai ir maldos. Nors pirmosios knygos pradėtos rašyti labai seniai, svarbu paminėti, kad mums įprastą formatą jos įgavo tikrai ne iš karto. Pirmiausia istorijos keliaudavo iš lūpų į lūpas, vėliau imta piešti ant uolų, o dar vėliau atsiradus įvairioms raštų ir simbolių formoms, imta jas rašyti rankomis. Tokių knygų kainos būdavo tokios didelės, kad turtingiems jų savininkams dažnai tekdavo jas prirakinti grandinėmis, jog jos nebūtų pavogtos. Jei knygos būdavo platinamos keliais egzemplioriais, verta suprasti, kad visos jos būdavo perrašomos ranka, tad šis procesas būdavo labai ilgas ir reikalaudavo kruopštumo bei atitinkamo išsilavinimo.

Tik XV a. viduryje knygų spausdinimui buvo pradėtas naudoti presas. Tiesa, tam reikėdavo visą knygos turinį pirmiausia išraižyti ant medinių plokščių ir tik tada, suvilgius plokštę rašalu visą tekstą galima buvo perkelti ant popieriaus. Kadangi pastarasis raižymo procesas buvo ilgas ir fiziškai nelengvas, laikui bėgant atsirado spausdinimas literomis. Literos – tai iš metalo išpjaustytos mažos raidžių formos, kurios būdavo surenkamos į žodžius, vėliau sakinius, pastraipas, kol galiausiai tapdavo ištisais knygos puslapiais. Nors nėra vieningos nuomonės kas buvo pirmasis literų kūrėjas, labiausiai tikėtina versija, jog jas pirmasis sukūrė Johanas Gutenbergas. Būtent jo 1455 m. išleista Biblija yra laikoma pirmąja masinės gamybos knyga pasaulyje. Dėl šio pasiekimo J.Gutenbergas užėmė net 8 vietą įtakingiausių viso pasaulio istorijos asmenybių sąraše.

Religinės knygos – pirmosios ir pačios populiariausios iki šių dienų

Jau paminėjome, jog pirmoji masinės gamybos knyga buvo J.Gutenbergo išspausdinta Biblija. Galime teigti, jog tai įrodo šios knygos aktualumą minėtame laikotarpyje. Ir išties, tarp pačių pirmųjų populiariausių ir geriausiai žinomų knygų garbingas vietas užima būtent su religijomis susiję leidiniai. Biblija Gineso rekordų knygos duomenimis yra daugiausiai kartų išleistas kūrinys visame pasaulyje. Tarp seniausių knygų taip pat puikuojasi dar vienas religinis kūrinys – Toros rankraštis, kuris istorikų teigimu buvo išleistas maždaug prieš 850 metų ir yra itin reikšmingas judaizmą praktikuojančiose šalyse ir regionuose. Dar vienas religinis kūrinys, kuris buvo parašytas dar IV a. – tai „Sinajaus kodeksas“, kuris yra laikomas pirmine Biblijos versija. Religinių knygų reikšmę taip pat įrodo ir „Deimantinė sutra“, kuri yra laikoma budizmo pagrindu. Ši knyga buvo parašyta dar 868 m., o savo svarbos neprarado iki šių dienų.

Žmogaus psichologija ir egzistenciniai klausimai

Viena iš seniausių ir geriausiai žinomų knygų pasaulyje – tai Alberto Kamiu 1942 m. išleistas romanas „Svetimas“. Nors ši knyga išleista beveik prieš 80 metų, ją vis dar galime įsigyti Vaga.lt, o turinys išlieka aktualus kiekvienam, kuriam nesvetimi egzistenciniai gyvenimo klausimai. Pagrindinė šios knygos tema – tai žmogaus ir jį supančios aplinkos santykis, keliaujant per absurdo, istorijos, pasipriešinimo nustatytoms normoms ir mirties aspektus. Už šį kūrinį autorius 1957 metais gavo Nobelio literatūros premiją. O tai jog ši knyga yra skaitoma iki šių dienų tik įrodo, jog bėgant metams skaitytoją traukia nekintanti tematika.

Absurdas ir psichologinė įtampa, išlaikoma viso kūrinio metu – gali tapti raktu į skaitytojo širdį. Tai įrodo ir 1925 m. išleista knyga „Procesas“, kurios autorius Francas Kafka. Tiesa pats rašytojas buvo prašęs draugo Makso Brodo šios knygos rankraštį po mirties sunaikinti, bet pastarasis nepaklausė, o minėtoji knyga tapo viena iš visų laikų skaitomiausių. Kaip ir A.Kamiu „Svetimas“ taip ir F.Kafkos „Procesas“ labai giliai nagrinėja žmogaus vidinius išgyvenimus ir priverčia skaitytoją išjausti pagrindinio herojaus vidines būsenas, išgyvenimus ir, deja, net ir knygos pabaigoje palieka aibę neatsakytų klausimų. Knygoje atsispindi neteisybė ir paprastam žmogui nesuprantami aukščiausių instancijų sprendimai, kurie tikėtina ir suartina pagrindinį veikėja ir mus, skaitytojus, kurie aplinkoje mato panašios patirties pavyzdžius.

Kas domina skaitytoją šiais laikais?

2020-taisiais metais visų laikų perkamiausia knyga tapo B.Davidonytės ir D.Pancerovo parašyta tiriamosios žurnalistikos knyga „Kabinetas 339“. Šios knygos populiarumas parodo, kad šiuolaikiniam žmogui svarbiausiu tikslu tampa atskirti, kas yra tikroji tiesa, o kas tik politikų ir žiniasklaidos suformuota iliuzija. Ciniškas valdžios atstovų elgesys, neteisėti ryšiai, atskleisti neskaidrūs poelgiai ir visa įmanoma neteisybė, kurią gali patirti tiesos ieškantis žurnalistas – visa tai sukūrė puikias sąlygas šiai knygai tapti bestseleriu. Nors kūrinys yra išleistas tik 2020 m., šiuo metu yra išparduodami paskutiniai jau penktojo tiražo vienetai.

Istoriniai romanai – tai dar viena knygų kategorija, kuri labai dažnai atsiduria populiariausių knygų šimtukuose ir randa kelią į skaitytojų širdis. Tai tik dar kartą įrodo, jog šiuolaikinis žmogus nori tikrų faktų, kurie būtų pateikti subtiliai arba šokiruojančiai, meniškai arba tiesmukai. Nenuginčijamas to įrodymas – Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum“ ar „Petro imperatorės“ knygų serijos, taip pat šį skaitytojų pomėgį puikiai iliustruoja ir Waris Dirie knyga „DYKUMŲ GĖLĖ: knyga, šokiravusi pasaulį“.

Kas vienija visų laikų skaitytojus?

Nors laikai keičiasi, o mūsų pasaulį vis labiau užpildo technologijos ir patys įvairiausi gyvenimo malonumai, kurių ankstesniais laikais žmonės neturėjo, galime pastebėti vieną tendenciją – visuomenė visuomet norėjo ir iki šiol nori knygose atrasti dalelę savęs. Skaitytoją įtraukia tikros istorijos arba egzistenciniai klausimai, kurie padeda pakelti įvairiausias gyvenimo situacijas. Religiniai kūriniai ir psichologiniai bei istoriniai romanai – niekuomet neišeina iš mados ir išvadą galime daryti tik vieną – knygose mes norime surasti kažką, kas padeda vienaip ar kitaip pajusti gyvenimo džiaugsmą. Vienose knygose mes galime palyginti savo „auksinį“ amžių su praėjusių laikų sunkmečiais ir sudėtingomis gyvenimo sąlygomis. Kitose – atrandame motyvaciją tyrinėti, pažinti save, auginti meilę sau ir puoselėti savo vertybes. Nesvarbu ar nagrinėsime pirmąsias pasaulyje išleistas knygas ar skaitysime pačius naujausius populiariausius kūrinius – visuose juose atrasime tą patį – įtraukiantį turinį, smalsumą žadinančius faktus ir niekada neblėstantį temos aktualumą.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar gavote SMS žinutę, raginančią skiepytis nuo COVID-19?