Dauguma pirkėjų kainas eurais dar verčia į litus

2015-02-24, Renata Saulytė, „Maxima LT“ komunikacijos vadovė

Prekybos tinklas „Maxima“ savo socialiniame tinkle apklausė pirkėjus, ar šie jau apsiprato su naująja valiuta, ir kaip euro įvedimas paveikė jų kasdieninius apsipirkimo įpročius. Apklausos rezultatai atskleidė, kad dauguma apklaustųjų (beveik 58 proc.) iš dalies jau priprato kainas vertinti eurais, tačiau kartais jas dar palygina su kainomis litais. Trečdalis respondentų (30 proc.) kainas eurais dar konvertuoja į litus. Įdomu tai, kad dešimtadalis respondentų teigia, jog prie euro neketina priprasti ir tikina visada konvertuosiantys kainas į litus.

„Nenuostabu, kad pirkėjai vis dar verčia kainas į litus – priprasti prie naujos valiutos reikia laiko. Tikėtina, kad per daugiau nei keturis mėnesius, kurie liko iki kainų rašymo dviem valiutomis pabaigos, klientai pripras prekių kainą vertinti nauja valiuta“, – sako bendrovės „Maxima LT“ generalinis direktorius Žydrūnas Valkeris.

Apklausos rezultatai rodo, kad daugiaukaip 60 proc. respondentų jau įprato atsiskaityti naująja valiuta ir net 80 proc. visų apklaustųjų iš pradžiųpasižiūri į kainas eurais. Tiesa, didelė jų dalis atkreipia dėmesį ir į kainą litais. Dešimtadalis apklaustųjų teigia, kad tikrai reikės pusmečio ar daugiau, norint visiškai priprasti prie atsiskaitymo naująja valiuta.

Daugiau nei trečdalis respondentų atsiskaitymą naująja valiuta įvertino kaip sklandų ir nekėlusį papildomų rūpesčių. Paprašyti įvertinti, kokie svarbiausi lūkesčiai išsipildė po 2015 metų sausio 1 dienos, beveik 40 proc. apklaustųjų nurodė, kad džiaugiasi, jog parduotuvėse ir toliau gali rasti savo mėgstamų produktų už mažesnę kainą.

Nors absoliuti dauguma apklaustųjų (91 proc.) atidžiai arba iš dalies sekė kainas parduotuvėse prieš ir po euro įvedimo, naujoji valiutakardinaliai vartojimo įpročių nepakeitė.Didžiausiadalis, beveik penktadalis, apklaustųjų iki 2015 m. parduotuvėje per vieną kartą vidutiniškai išleisdavo apie 50 litų(palyginimui – po dešimtadalį sakosi išleisdavę apie 20, apie 30 ir apie 40 litų), o po euro įvedimo dauguma, taip pat penktadalis, išleidžia apie 10 eurų. Tačiau daugiau nei trečdalis apklausoje dalyvavusių klientų (37 proc.) teigia, kad įvedus eurądažniau naudojasi specialiais pasiūlymais, nuolaidomis ir akcijomis.

Pasak respondentų, sumažėjusiai kasdieninių prekių krepšelio vertei didžiausią įtaką turėjo tai, kad po euro įvedimo jie mažiau perka ne pirmo būtinumo prekių: buities, namų dekoro bei kitų ne maisto prekių. Panašios tendencijos po euro įvedimo buvo pastebėtos ir Latvijoje bei Estijoje – pirkėjai iš anksto buvo įsigiję negendančių, ilgiau galiojančių maisto ir ne maisto produktų, daugiau gamino namuose ir taupė, o įprasti pirkimo įpročiai sugrįžo tik kovo–balandžio mėnesiais.

Šiek tiek mažesnę vidutinę išleidžiamą sumą eurais galima paaiškinti ir tuo, kad šiemet nemažai maisto produktų pigo. Metų pradžioje „Maxima“ jau skelbė, kad pigo pieno produktai, daržovės ir vaisiai, o vasarį prekybos tinklas paskelbė savo pelno sąskaita atpiginantis daugiau kaip tūkstantį populiariausių maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių.

Apklausą, kurioje dalyvavo 1478 respondentai, prekybos tinklas „Maxima“ atliko vasariomėnesį savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Dauguma apklaustųjų – 19–35 metų vaikų turinčios moterys iš Vilniaus ir Kauno.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar esate patenkinti gyvenimu Šilutėje?