Etikos komisijos sprendime pasigesta teisinio vertinimo ir motyvų

2021-08-16, Sergėjus Gvildys

Vasaros pradžioje pakaitintą politinį klimatą vėsina Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimas. Špagas sukryžiavę du Savivaldybės tarybos nariai dėl Macikų lagerio aukų perlaidojimo aplinkybių, santykius aiškinosi pasitelkdami etikos prievaizdus. Tačiau penki Savivaldybės etikos komisijos nariai nesugebėjo priimti teisingą sprendimą šiuo klausimu. VTEK konstatavo, kad Tarybos narė buvo be pagrindo apkaltinta pažeidus LR valstybės politiko elgesio kodekse pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, padorumo bei atsakomybės principus.

Nesutiko pažeidusi etiką

Abejonių įtarimus dėl kompetencijos paskleidė opozicinės „konservatorių“ partijos lyderė Sandra Tamašauskienė. Tai ją padaryti paskatino spaudoje pasirodžius informacijai apie tai, kad perlaidoti Macikų lagerio palaikai skęsta naujoje kapavietėje. Tuomet politikė suabejojo rajono atstovo, deleguoto į komisijos sudėtį, užsiimančia palaikų perlaidojimo organizavimu, kompetencijomis. Ji kreipėsi į Vyriausybės kanclerę ir kitas valstybės institucijas, prašydama ištirti Antrojo pasaulinio karo belaisvių ir GULAG-o lagerio aukų palaikų perlaidojimo ir vietos parinkimo aplinkybes Macikuose.

Tačiau dėl šio skundo politikės atžvilgiu Etikos komisija pradėjo tyrimą, prašant suinteresuotam asmeniui – socialdemokratui S. Šepučiui. Etikos komisija net keturis kartus rinkosi į posėdžius, kad ištirtų konservatorės elgesį. Galų gale S. Tamašauskienė buvo apkaltinta tuo, kad pateikusi skundą Vyriausybės kanclerei ir kitoms institucijoms dėl Macikų lagerio aukų kapavietės sutvarkymo, metė faktais nepagrįstą kaltinimą mero pavaduotojui S. Šepučiui ir tuo pažeidė LR valstybės politiko elgesio kodekso ketvirtame straipsnyje įtvirtintų pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, padorumo bei atsakomybės principus bei menkino Savivaldybės institucijos reputaciją.

Politikė su tokiu sprendimu nesutiko ir jį apskundė VTEK. „Jokių abejonių savivaldybės vadovų, administracijos specialistų kompetencija, sąžiningumu nebuvo keliama, juo labiau nesiekta sumenkinti savivaldybės institucijų dalykinę reputaciją. Šie komisijos sprendimo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti nei faktais, nei teikto kreipimosi turiniu, todėl laikytini neturinčiais faktinio pagrindo“, – teigiama politikės skunde Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Tikina sprendimo pagrįstumu

Politikė nesutiko su jai metamais kaltinimais pažeidus etiką ir teigia, kad Šilutės Etikos komisijos sprendimas grindžiamas prielaidomis ir neįrodyta, kuo pasireiškė Etikos kodekso ketvirtajame straipsnyje išvardytų principų pažeidimas. Tačiau etikos komisija, kaip instancija, priėmusi skundžiamą sprendimą, atsiliepime laikėsi savo pozicijos: „Pareiškėjos skundas, adresuotas Vyriausybės kanclerei Giedrei Balčytytei, Seimo nariui Zigmantui Balčyčiui, Šilutės rajono savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui ir Šilutės rajono savivaldybės tarybai, buvo išsiųstas tyčia, turint tikslą sumenkinti ne tik Šilutės r.  savivaldybės mero pavaduotoją Sigitą Šeputį, bet ir Šilutės rajono savivaldybės institucijų dalykinę reputaciją“, - teigiama atsiliepime į skundą.

Šilutės Etikos komisijos teigimu, žeminantis skundo pobūdis pasireiškia teigimu apie tai, kad S. Šeputis negalėjo nežinoti apie galimai užliejamą kapavietę ir prašymu ištirti esamą situaciją bei pareikalauti atsakingų asmenų atsakomybės. Komisijos nuomone, „buvo suformuotas neteisingas įspūdis tretiesiems asmenims, siekiant sumenkinti ne tik Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotoją S. Šeputį, bet ir kitus savivaldybės vadovus, administracijos specialistus, jų kompetenciją ir sąžiningumą bei sumenkinti savivaldybės institucijų dalykinę reputaciją“.

Taip pat komisija pripažino, kad Tarybos narė, suabejojusi dėl perlaidojimo vietos parinkimo tinkamumo, į atsakingus asmenis kreipėsi pagrįstai. Tačiau skunde pateikta informacija buvo netiksli ir nepagrįsta jokiais dokumentais. Todėl S. Tamašauskienės skundas visa apimtimi menkina ne tik  S. Šepučio, bet ir savivaldybės institucijų dalykinę reputaciją. Be to, atsiliepime konstatuojama, kad Tarybos narė, kreipdamasi į VTEK, ir toliau skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją. Taigi, Šilutės Etikos komisija laikosi savo ankstesnės pozicijos, nors pripažįsta, kad politikė galėjo būti suklaidinta. Tačiau, esą, tai nepanaikina jos pareigos išsiaiškinti visą situaciją. Tačiau kažkiek neramina tokia etikos sargų pozicija. Esmė tame, kad vietiniai penki komisijos nariai mėgina formuoti precedentą. Ir iš politiko mėginama pareikalauti faktiškai atlikti tyrimą ir pateikti dokumentinius įrodymus, prieš skundžiant galimai netinkamai atliktą darbą ar kitokią situaciją. O gal tam ir skundžiama, kad ištirtų? Tačiau, užbėgant įvykiams už akių, tokiam precedentui užkertamas kelias. Negana to, pakankamai rimtai suabejota rajono etikos sargų kompetencijomis.

Apribojo gynybos galimybes

Nagrinėdama Tarybos narės S. Tamašauskienės skundą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atkreipė dėmesį į tai, kad politikei buvo apribota jos teisė į gynybą, tuo neužtikrintas sąžiningas proceso principas. Tokią išvadą VTEK daro įvertinusi Šilutės mero pavaduotojo S. Šepučio skundą ir rajono Etikos komisijos sprendimą pradėti tyrimą. S. Šeputis pateikė keletą skundžiamų epizodų, tačiau Etikos komisija S. Tamašauskienei nenurodė, ar visos išvardintos veikos bus vertinamos, ar tik jų dalis.

Net ir tuo atveju, kuomet buvo vertinamas Tarybos narės elgesys pažeidus Politiko elgesio kodeksą, nebuvo įvardinti konkretūs pažeisti principai ir kuo pasireiškė toks pažeidimas. VTEK pažymėjo, kad Šilutės etikos sargai, tyrę politiko skundą, turėjo pareigą „aiškiai apibrėžti tyrimo ribas ir suformuluoti kokių Kodekso nuostatų pažeidimu kaltinama S. Tamašauskienė“.

Taip pat pažymima, jog vertinant skundžiamo sprendimo ir atlikto tyrimo aplinkybes matyti, kad politikės galimybės būti išklausytai bei iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jos interesus, tinkamai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę bei paaiškinti reikšmingas aplinkybes buvo ribotos. Komisija pažymėjo, kad S. Tamašauskienė neturėjo galimybės sutelkti dėmesį į konkrečias aplinkybes ir efektyviai pasisakyti dėl tiksliai ir aiškiai suformuluotų kaltinimų.

Taigi, Etikos komisija, konkrečiai ir aiškiai nenurodžiusi, dėl ko kaltinama politikė, savo darbą atliko nepilnai ir priimtas sprendimas yra neteisėtas.

Pasigedo teisinių vertinimų

Iš tiesų, reikėtų trumpam apsistoti prie neaiškiai suformuluotų kaltinimų, kaip svarbaus argumento dėl Etikos komisijos darbo trūkumo, į kurį dėmesį atkreipė VTEK. Kaip pažymėta sprendime dėl S. Tamašauskienės, pastaroji nepagrįstai apkaltino mero pavaduotoją S. Šeputį ir jį įžeidė bei pateikdama nepatikrintą ir faktais nepagrįstą informaciją sumenkino Šilutės rajono savivaldybės institucijų dalykinę informaciją ir tokia veika pažeidė Politikų elgesio kodekso nuostatas.

Tačiau lieka neaišku, ar politikė minėtomis veikomis, be kita ko, nesilaikė žmogaus teisių ir laisvių bei jų neužtikrino, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise (pagarbos žmogui ir valstybei principas), kokiais nors veiksmais išskyrė žmones dėl jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, išsilavinimo, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, amžiaus ar kitų skirtumų (teisingumo principas); nesąžiningai ėjo pareigas ir nesilaikė aukščiausių elgesio standartų, neišvengė situacijų, galinčių paveikti sprendimą, kurie sukeltų visuomenėje abejonę, priėmimo (sąžiningumo principas), elgiasi nederamai pagal einamas pareigas, nevengė nesąžiningų pranašumo siekimo būdų, gautą oficialią informaciją naudojo ne tik pareigoms atlikti ir pasipelnė iš jos (padorumo principas), neatsakė už savo elgesį viešajame gyvenime, priimamus sprendimus ir neatsiskaitė už juos visuomenei (atsakomybės principas), ir kokiais motyvais pagrįstas toks vertinimas.

Svarbu paminėti ir tai, kad nė vienas minėtųjų principų tiesiogiai nesukuria pareigos vengti nepagrįstų kaltinimų ir įžeidimų kitų asmenų atžvilgiu. Tad VTEK tiesiogiai paaiškino rajono etikos sargams, kad principai, kurių pažeidimu apkaltinta S. Tamašauskienė, tiesiogiai neįpareigojo politikės viešai suabejoti mero pavaduotojo veikla komisijoje dėl Macikų lagerio aukų perlaidojimo. Viso sprendimo ir komisijos tyrimo įvertinimu savotiška „vyšnaite ant torto“ tapo teisinio vertinimo ir motyvų kritika: „Tik nurodoma, kad ji ,,<...> metė faktais nepagrįstą kaltinimą Sigitui Šepučiui ir jį įžeidė, tuo pačiu paskleidė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią, itin jautrią visuomenei informaciją <...>“, bet nepateikiama jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių teiginį, kad jos elgesys neatitinka pasirinktų Kodekso nuostatų.”

VTEK vertinimu, negalima daryti vienareikšmės išvados, jog S. Tamašauskienė, skunde nurodydama, kad ,,komisijos pirmininko pavaduotojas - Šilutės rajono savivaldybės mero pavaduotojas S. Šeputis - apie tai nežinoti negalėjo“, teikė nepatikrintą ir nepagrįstą faktais informaciją, turėjo siekį įžeisti S. Šeputį ir sumenkinti Šilutės rajono savivaldybės institucijų dalykinę reputaciją. Tarybos Etikos komisija šios aplinkybės nevertino kaip reikšmingos aptariamo ginčo atveju. Nekėlė užduoties išsiaiškinti, kodėl Tarybos narei buvo pateikta neišsami informacija, neatliko šios situacijos analizės. Etikos komisija pareigą detaliai išsiaiškinti Macikų kapavietės sutvarkymo situaciją tiesiog perkėlė S. Tamašauskienei.

Neigiami padariniai politinei veiklai

Nagrinėjant tyrimo medžiagą dėl S. Tamašauskienės pripažinimo pažeidus Kodekso nuostatas, toks sprendimas suponuoja išvadą, kad jos elgesys nebuvo tinkamas. Toks sprendimas gali daryti įtaką politikės reputacijai ir sukelti tam tikrų abejonių dėl nepriekaištingo elgesio. Komisija, priimdama sprendimą, turėjo pareigą aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyti, kokiais argumentais yra pagrįstas S. Tamašauskienės elgesio vertinimas kaip nesuderinamas su kodekso nuostatomis, „bet skundžiamame sprendime tai nėra atskleista“, – konstatuojama VTEK išvadoje.

Be to, pažymima, kad Europos žmogaus teisių teismo nuomone, žmonių saviraiškos laisvė ypač svarbi išrinktiems žmonių atstovams. „Atitinkamai įsikišimas į opozicijoje esančio parlamento nario saviraiškos laisvę reikalauja atidaus teismo nagrinėjimo“, – cituojamu EŽTT sprendimu pabrėžiama teisingo sprendimo svarba. „Vien tik konstatavimu, kad pareiškėja nesilaikė ar pažeidė teisės aktų nuostatas, sukeliama neigiamų padarinių tolesnei jos politinei veiklai“, – atkreipia dėmesį VTEK.  Taigi, Šilutės savivaldybės tarybos narės S. Tamašauskienės atveju, Tarybos Etikos komisijos sprendimas nebuvo įformintas tinkamai, jo turinys taip pat nėra pakankamas. Jame nepateiktas motyvuotas ir pagrįstas politikės veikos atitikties Kodekso 4 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 9 punktų nuostatoms teisinis vertinimas, todėl sunku suprasti, kodėl Tarybos narės veika pripažinta nesuderinama su valstybės politikų elgesio principais.

„Visa tai teikia pagrindą teigti, kad galutinis tikslas - valstybės politiko veiksmų suderinamumas su kodekse nustatytais elgesio principų ir nuostatų reikalavimais - nebuvo pasiektas“, – daro išvadą VTEK. Todėl aukštesnės etikos instancijos sprendimas buvo priimtas S. Tamašauskienės naudai: „Patenkinti asmens, dėl kurio veikos buvo atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas, - Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės S. Tamašauskienės, skundą ir panaikinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2021 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 6 ,,Dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės S. Tamašauskienės elgesio“ ta dalimi, kuria konstatuota, kad S. Tamašauskienė pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo, padorumo, teisingumo bei atsakomybes principus“.

Taigi, Tarybos Etikos komisijai, kurios sudėtyje daugumą sudaro lojalūs valdantiesiems nariai, nepavyko pamokyti ir užčiaupti opozicijos „balsą tyruose“, kuris išdrįso viešai suabejoti dėl svarbaus ne tik rajonui, bet ir visai šaliai istorinės vietos sutvarkymo aplinkybių. O ir VTEK savo sprendime nedviprasmiškai atkreipė dėmesį į 2019 metais  patvirtintas rekomendacijas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų etikos komisijoms dėl jų priimamų sprendimų įforminimo, kaip netiesioginį nurodymą Šilutės etikos sargams, kad jomis vadovautis būtina.

„Džiaugiuosi ir vertinu tai, kaip pergalę prieš užsimiršusius ,,visagalius“ vyrus valdžioje ir Etikos komisijoje - nepavyko susidoroti su nepatogia opozicijos lydere“, – neslėpė pergalės džiaugsmo S. Tamašauskienė, neteisėtai apkaltinta pažeidus Politiko etikos kodeksą. Jos nuomone, tai tik sustiprina pasitikėjimą Valstybe.


Straipsnio komentarai

šilutiškė2021-08-18
Baikite rietis ,dirbkit žmonių labui . Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar namuose jau pasipuošėtė Kalėdų eglutę?