LPKTS Šilutės filialo tremtinių vasaros kelionė

2021-09-12, Regina Tamošauskienė
Kretingos bernardinų vienuolynas su broliu Bernardinu.
Kretingos bernardinų vienuolynas su broliu Bernardinu.

Kartu su besibaigiančia vasara kelionė į Plungę vainikavo nemažai įvairiausių Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilutės filialo tremtinių renginių. Rugpjūčio pradžioje filialo tremtiniai kartu su tremtinių choru ,,Pamario aidas" 31-ąjį kartą dalyvavo respublikiniame LPKTS sąskrydyje ,,Su Lietuva širdy“. Išklausė Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos, Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės, LPKTS pirmininko Gvido Rutkausko ir kitų garbingų svečių bei politinių veikėjų sveikinimus.

Rugpjūčio pabaigoje išvykome į suplanuotą kelionę: aplankyti Plungės dvaro sodybą, pasigrožėti Platelių ežero skaidrumu, suprasti baisumus, kuriuos pamatėme Šaltojo karo muziejuje ir dvasinės ramybės pasisemti Kretingos  bernardinų vienuolyne. Vykstančių buvo pilnas autobusas – žmonės nori keliauti, pamatyti kažką naujo, o gal ir prisiminti jau matytus kraštus.

Plungės dvaro sodyba mus pasitiko įvairių spalvų gėlių žiedais ir įstabaus grožio fontanu su varine Afroditės skulptūra ir trimis kupidonais. Šis fontanas dinaminis, keičiasi vandens srovių aukštis, forma ir apšvietimo spalvos.

Po dvarą  mus vedžiojo ir jo istoriją pasakojo gidė Dalia Šimkutė. Mes jai dėkojame už įdomią ir prasmingą ekskursiją. Plungės dvaro sodyba užima 58,3 ha parko ploto. Nors Plungės dvaro valdytojai nuo XVI amžiaus nuolat keitėsi, ši valda iki XX amžiaus pradžios išliko svarbia aristokratų, dvasininkų, talentingų kultūros ir meno žmonių rezidencija. Plungė su visomis valdomis 1806 metais buvo parduota grafui Platonui Zubovui. 1873 m. Zubovai dvarą pardavė kunigaikščiui Mykolui Oginskiui. Vedęs žinomos lenkų didikų giminės atstovę Mariją Skurzewską, jis Plungėje įkūrė grožiu ir kultūrine veikla garsėjančią rezidenciją.  Kunigaikštis šiaurinėje parko dalyje pastatė dabartinius dvaro rūmus, kurių architektas – vokietis Karlas Lorencas. Rūmai iškilmingai pašventinti 1879 m. Nuo tada Plungės dvaras išgyveno tikrą aukso amžių. Kunigaikštis, tęsdamas muzikines Oginskių giminės tradicijas, čia buvo įsteigęs dvaro orkestro mokyklą, kurioje mokėsi dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.

Dvare taip pat susipažinome su išeivijos dailininko dr. Antano Lipskio dovana - 255 paveikslų kolekcija, skulptūromis, išleistomis penkiomis poezijos knygomis, įkvėpimo valandas menančiu dailininko molbertu, kitais asmeniniais daiktais. Ši dovana priimta su meile ir pagarba, pagal paveldėjimo tradiciją priklauso Žemaitijai, Žemaičių dailės muziejui.

Taip pat pamatėme Lietuvos dailininko, Plungės garbės piliečio, vieno iš aktyviausių Žemaičių dailės muziejaus kūrėjų – Juozo Bagdono paveikslų. Likimas taip sudėliojo J. Bagdono gyvenimo kelią, kad pirmieji vaikiški ir paskutiniai jau garsaus pasaulyje dailininko žingsniai palikti kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose: anuomet jis lankė čia įsikūrusią Plungės gimnaziją (1923–1926 m.), o gyvenimo saulėlydyje grįžo sukaupęs svarų kūrybos bagažą, iš kurio didžiąją dalį brandžiausių darbų patikėjo saugoti Žemaičių dailės muziejui.

Aplankę dvaro sodybą, toliau tęsėme savo kelionę po Žemaitijos nacionalinio parko objektus ir nuvykome pamatyti Šaltojo karo muziejų, t. y. Šaltojo karo siaubo, kur buvo puoselėjami juodžiausi planai - nušluoti  Vakarų Europą.

Toks muziejus yra vienintelis Europoje su veikiančia  ekspozicija, įrengta viename  pirmųjų Sovietų sąjungos buvusiame požeminiame balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse. Muziejaus istorinė ekspozicija pasakoja apie penkis dešimtmečius trukusį Šaltąjį karą.

Pabaigę ekskursiją (ačiū gidėms už įdomų pasakojimą), tikriausiai ne vienas susimąstėme – koks tai kraupus dalykas.

Papietavus prie Platelių ežero ir nuginę sunkias mintis, mūsų ekskursija tęsėsi toliau - nuvykome į Kretingos bernardinų vienuolyną susitikti su  broliu Bernardinu. Jis mus vedė vienuolyno istorijos puslapiais, o ši istorija prasidėjo 1602 metais. Nors buvome lyg ir truputį pavargę, bet brolio Bernardino skaitomos savos kūrybos eilės mus dvasiškai pakylėjo, sutvirtino mūsų tikėjimą šviesa, gėriu ir grožiu.

Grįžtant buvome laimingi, nes mus vienijo bendrystė, lietuviška daina, skambus juokas. Visi už įdomią, prasmingą kelionę dėkojo ekskursijos sumanytojoms ir vadovėms - filialo pirmininkei Reginai Tamošauskienei ir pirmininkės pavaduotojai Onai Kuskienei.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!