Leidimą „karinei paslapčiai“ statyti išdavusi Pagėgių savivaldybė apie jo poveikį sveikatai nutyli

Vis dėlto redakcijai oficialiai kreipusis į Pagėgių savivaldybės administraciją, paslapties šydas palengva pradėjo skleistis. Pasirodo, leidimą spygliuota tvora apjuosto bokšto statybai išdavė ne kas kitas, o ta pati Pagėgių savivaldybės administracija. Šios „karinės paslapties“ paskirtis - ryšių (telekomunikacijų) tinklų inžinerinis statinys, kuris bus integruotas į bendrą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos ryšių (telekomunikacijų) tinklą“, - teigė Savivaldybės administracija.

Poveikis sveikatai nutylimas?

Niekam ne paslaptis, kad daugiausia nerimo gyventojams sukelia klausimai, susiję su poveikiu sveikatai, kurie dažnu atveju kyla tikrai pagrįstai. Štai 2014 m. Japonijoje atlikus nepriklausomą mobiliojo ryšio bokšto tyrimą, buvo apžvelgtas 1998–2009 m. kondominiumo komplekse gyvenusių gyventojų poveikis sveikatai, atkreipiant dėmesį į sveikatos simptomus prieš pastatant mobiliojo ryšio bokštus, veikiant mobiliojo ryšio bokštams ir nuėmus skirtingas antenas nuo stogų.

Buvo nustatytas reikšmingas simptomų išsivystymas pastačius mobiliojo ryšio bokštus ir žymiai sumažėję simptomai, kai bokštus pašalino. Dažniausi simptomai buvo nuovargis, motyvacijos praradimas, galvos skausmai, akių skausmas, pablogėjęs regėjimas, miego sutrikimai, galvos svaigimas, nervingumas, greitas karščio kilimas, raumenų skausmai ir kraujavimas iš nosies.

Dar daugiau klausimų užduoda kitas mokslinis tyrimas, kurio metu buvo tiriamas vėžio dažnis palyginti su atstumu nuo mobiliojo ryšio bokštų mažuose Izraelio miesteliuose. Tyrimo metu nustatyta, kad sergančių vėžiu atvejų, gyvenant iki 350 metrų atstumu nuo mobiliojo ryšio bokštų, kasmet buvo 129 atvejai 10 tūkst. žmonių, palyginti su 16-31 atveju 10 tūkst. žmonių, kai buvo gyvenama toliau nei 350 metrai nuo mobiliojo ryšio bokštų.

Grįžtant prie mūsų „karinės paslapties“, iš Savivaldybės pateikiamos informacijos nepavyko sužinoti nei kokios konkrečiai bus skleidžiamos bangos, nei koks jų poveikis sveikatai. Pateikus šiuos aktualius klausimus, Savivaldybė atsakė lakoniškai: „Dėl šių klausimų prašome kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją“.

Kada kris bombos ant Pagėgių?

Ne ką mažiau klausimų kelia ir paties objekto grėsmė gyventojų fiziniam saugumui. Paaiškėjus, kad statinys tikrai yra krašto apsaugos ryšių tinklo dalis, galima suprasti, jog tokie objektai automatiškai tampa tarsi taikiniai agresoriams. Pasiteiravus, kodėl kariniai objektai statomi gyvenvietės viduryje ir ar tai nesukelia realios grėsmės miesto gyventojams karo atveju, Savivaldybės atstovai atsakė taip pat analogiškai: „Dėl šių klausimų prašome kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją“.

Diskusijos su bendruomene nebuvo

Nors karinis statinys yra statomas miesto centre, kur aplinkui gyvena šimtai žmonių, Savivaldybės administracija teigia, kad diskusijos su pagėgiškiais nereikėjo, nes įstatymas to nereikalauja.

„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 straipsnio 2 dalimi, kai projektuojami statiniai ar statinių dalys krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, informuoti visuomenę apie numatomą šių statinių ir statinių dalių projektavimą, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant tokių statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus neprivaloma“, - teigiama Savivaldybės administracijos parengtame atsakyme.

Savivaldybės atsiųstame redakcijai rašte atkreipiamas dėmesys į tai, jog meras krašto apsaugos ministerijai siūlė kitą vietą, nes „savivaldybės gyventojai reiškia pasipiktinimą, kad prie pagrindinės miesto gatvės, gerai matomoje vietoje, atsiras tokio tipo inžinerinis statinys, kuris Pagėgių miestui tikrai nesuteiks estetinio grožio“.

Tačiau krašto apsaugos viceministras, konservatorius Vilius Semeška atsakė, jog „objekto įrengimą Pagėgių miestelyje lėmė krašto apsaugos sistemos poreikiai ir nėra galimybės jį perkelti į kitą vietovę“.

Taip ir be didesnių diskusijų nei Taryboje, nei visuomenėje išdygo bokštas Pagėgių centre.

Kęstas Komskis: „Tai nusikaltimas, kurio pagėgiškiai neatleis“

Argumentai, kad Savivaldybė nieko negalėjo padaryti ir tiesiog tapo „karinės situacijos“ įkaite, visiškai neįtikina opozicijos. Iki 2008 metų Pagėgių savivaldybės meru buvęs Kęstas Komskis negaili kirčių dabar valdžioje esantiems V. Bendaravičiaus liberalams ir E. Kuturio „valstiečiams“, situaciją vadina nusikaltimu.

„Visos pasakos, kad Savivaldybės vadovai nieko negalėjo padaryti, yra tiesiog apgailėtinos. Juk šis klausimas nebuvo aptarinėjamas nei Taryboje, nei su gyventojais. Tiesiog esame pastatyti prieš faktą ir kalbame apie tai jau tada, kai statybos vyksta. Jei teigiama, kad meras nenorėjo statyti čia bokšto ir kreipėsi į ministeriją, tada atsakykite man – kodėl leidimas buvo išduotas? Jį juk išdavė ne kas kitas, o Savivaldybės administracija. Į pasipriešinimą bokšto statybai galėjo būti įjungti ir patys gyventojai, ir visi politikai. Buvo galima kreiptis į ryšių reguliavimo instituciją, Seimą ar net Prezidentūrą. Buvo galima ir savivaldybės sklypą kur nors užmiestyje skirti. Tiesiog reikėjo derėtis, neišduoti leidimo statyti miesto centre ir t. t. O šiandien mes turime jau pastatytą bokštą, kuris yra apjuostas vielos tvora, o į gyventojų klausimus nei apie sveikatą, nei apie saugumą atsakyti niekas net nesiruošia. Tai yra ne kas kita, o nusikaltimas prieš visuomenę ir miestą, kurio pagėgiškiai neatleis“, - teigė K. Komskis.

„Šilokarčemos“ tyrimas vyksta toliau

Pasiūlymu kreiptis į ministeriją dėl sveikatos ir saugumo klausimų „Šilokarčema“ būtinai pasinaudos. Kreipsimės į ministeriją, Seimą, tarnybas ir kur tik reikės, kad į gyventojams rūpimus klausimus būtų atsakyta. Mes nemanome, kad Pagėgiuose gyvenantys žmonės neturi teisės žinoti apie už langų išdygusios „karinės paslapties“ poveikį sveikatai ir galimą riziką saugumui.

Laukite tęsinio.