Konferencija leido dar kartą suvokti skaudžius ir tragiškus įvykius

2021-10-31, Saulius Sodonis

Atmintis gyva. Todėl niekada nebus pamiršti 1944 m. spalio mėnesio įvykiai, kuomet įžengusi į Rytpūsių teritoriją, kurios dalis buvo ir Klaipėdos kraštas, sovietų kariuomenė ėmė naikinti ne tik tai, ką per šimtmečius sukūrė bei pastatė čia gyvenę žmonės, bet ir pačius šio krašto civilius gyventojus. Todėl spalio 16-oji ir minima kaip Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena. Šilutėje  šios liūdnos dienos išvakarėse buvo grįžta prie turtingos ir įdomios Mažosios Lietuvos praeities.

Uždavė visai konferencijai toną

Spalio 15 d. Šilutės H. Šojaus muziejuje vyko konferencija „Penktojo regiono tapatybė – išskirtinumas ir unikalumas“,  kuri leido dar kartą suvokti, kaip visa tai buvo skaudu ir tragiška, ir kad Europa neteko turtingos kultūros, neblogai veikusio valstybės mechanizmo ir joje gyvenusių žmonių.  

Konferencija pradėta Šilutės rajono savivaldybės vadovų sveikinimo žodžiais. Pirmasis pranešimas - „Prūsijos (Mažosios) Lietuvos istorijos savitumas Lietuvos kontekste“. Jo autorė Klaipėdos universiteto istorijos mokslų daktarė, docentė Silva Pocytė lyg ir uždavė visai konferencijai toną, pradėdama nuo to, kad neseniai didelis prekybos centras vienoje iš savo reklaminių kampanijų kalbėjo apie keturis Lietuvos etnografinius regionus. Istorikės nuomone, tai liudija, kad dar daug yra nežinojimo ir painiavos, ir ne vienas šį penktąjį etnografinį Mažosios Lietuvos regioną priskiria Žemaitijai. Dėl ko yra būtinas kuo platesnis kalbėjimas, kad tokių klaidų nebūtų.

Tampa lygiaverčiais krašto piliečiais

Dr. S. Pocytė priminė šio krašto praeitį, apžvelgdama kertinius istorinius procesus, ne vienoje vietoje Rytprūsius lygindama su Didžiosios Lietuvos gyvenimu. Istorikė minėjo, kad nemažą poveikį kraštui bei čia gyvenusiems žmonėms davė reformacija. Reikalavimas Dievo žodį skelbti gimtąja kalba formavo lietuvininkais vadinamų šio krašto žmonių sąmonę. XIX a. pradžioje Rytprūsiuose panaikinus baudžiavą, čia prasidėjo spartus ekonomikos augimas. Tai didino krašto patrauklumą bei kitokį, nei kitur, gyvenimo suvokimą. Jei nuo XVIII a. pabaigos Didžiosios Lietuvos gyventojai Rusijos carą priėmė kaip svetimą, tai Rytprūsiuose vietos žmonėms valdžia nebuvo atėjūnai. Nežiūrint nemažai jiems nepatikusių dalykų, apie 100 tūkstančių krašte gyvenusių lietuvininkų į Prūsijos karalių žiūrėjo kaip į savo šalies valdovą ir buvo jam lojalūs. Krašte atsiradus traukiniams, žmonėms atsivėrė kitoks vaizdas ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Prasidėjęs spartus ekonomikos augimas didino krašto gyventojų savivertę. Kaip visa tai skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos gyvenimo, baigdama savo pranešimą lektorė iliustravo straipsneliu iš vieno XX a. pradžios Lietuvos laikraščio: prekybiniais reikalais per valstybės sieną pervažiavęs žemaitis stebėjosi šalia namų augančiomis gėlėmis, sutvarkytais keliais, o pamatęs lauką ariantį traktorių, pamanė matąs po laukus važinėjantį pirties „pečių“…

Klaipėdos universiteto profesorius, istorijos mokslų daktaras, profesorius Vygantas Vareikis pranešimu „Mažoji Lietuva, Prūsija, Vokietijos imperija nuo XVI iki XX a. pabaigos – regiono specifika ir istorinės tradicijos pabaiga“ buvo gerokai konkretesnis, iliustruodamas krašto vystymąsi politiniais, religiniais bei kultūriniais dalykais. Jis minėjo, kad nuo XVIII a. krašte prasideda reformos, siejamos su Apšvietos idėjomis. Prūsijos karalius Frydrichas Didysis, save laikęs „pirmuoju valstybės tarnu“, ėmėsi reformų, kad pavaldiniai pagerintų savo gyvenimą, tokiu būdu ir geriau jam dirbdami. Karaliui pradėjus reformas kariuomenėje, prireikė ir aukštųjų mokyklų, nes artilerija – sudėtingas mokslas. Atsirado ir „Berlyno teisė“, kai paprastas malūnininkas galėjo teistis su karaliumi. Krašte gyvenę žydai, kurie po pilietinių teisių „emancipacijos – pilietinių teisių sulyginimo“ integravosi ir tapo lygiaverčiais krašto piliečiais. Jie turėjo svarų balsą vystant kraštą – tai Vyneris Klaipėdoje, medienos pirklys Naftelis iš Gargždų bei kiti. 

Miesto svarba didėja

Napoleono karų metu 1807–1808 m. Klaipėda tapo laikinąja Prūsijos karalystės sostine: čia apsigyveno Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su žmona Luize. Miesto svarba didėjo. Krašte, tai aiškiai matėsi ir Šilutės krašte, ėmė kurtis junkerinis ūkis. Juose ne vienoje vietoje tvartai buvo šildomi, grindys išklotos plytelėmis, naudotasi pažangiomis ūkininkavimo naujovėmis. Po Napoleono laikų Prūsijoje prasidėjo pramonės perversmas, kūrėsi fabrikiniai miestai, nutiestas geležinkelis. Prasidėjo migracija. 1871 m. suvienyta Vokietija – atsirado naujas valdžios  reikalavimas dėl bendros vienos kalbos. Nežiūrint burbėjimų, lietuvininkai – lojalūs piliečiai. Prijungus 1923 m. Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, didėjo Klaipėdos uosto svarba. Po 1933 m., į valdžią atėjus Hitleriui, krašte prasidėjo neramumai. Vokietija uždarė sienas su Lietuva – neįleido ūkininkų išauginto maisto. Su anglais prekyba neišvystyta, ir tie, atvykę pirkti bekonų, be galo buvo priekabūs. 1939 m. Klaipėdos kraštą susigrąžino Vokietija. Po Antrojo pasaulinio karo krašte viskas sugriuvo: žmonių neliko, ekonomika sudaužyta. Į kraštą atsikėlė visiškai atsitiktiniai, mažai civilizuoti žmonės.

Kristina Blankaitė, kilusi iš Vilkyškių, pranešėjo pasidomėjo, kodėl niekur neminimas iš tų vietų kilęs Heinrikas Teodoras fon Šionas, buvęs Prūsijos prezidentu XIX a. pradžioje. V. Vareikis į tai atsakė, kad tiesiog neužteko laiko viskam… Plačiau nenagrinėtų temų iš Rytų Prūsijos praeities esą dar labai daug.

Vytauto Didžiojo universiteto docentė daktarė Aurelija Mykolaitytė pranešime „Vilko vaikai lietuvių literatūroje“ labai plačiai apibūdino psichologinius atminties dalykus, pabaigoje aptardama ir minėtą vilko vaikų temą literatūroje.

Kol kas neįveiklinti

Popietinę dalį pradėjo Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro vadovas, etnologijos mokslų daktaras Arvydas Griškus. Apsirėdęs senąja krašto pasieniečio uniforma bei pasitelkęs taip pat uniformuotą talkininką supažindino, kaip, panaudodamas valstybės, regiono ir vietos istoriją, jis su bendraminčiais pristato Smalininkų ir Viešvilės gyvenimą praeityje. Smalininkai buvęs (ir tebėra) pirmas miestelis, į kurį įžengę išvysdavo iš Lietuvos į Klaipėdą nuo Kauno keliavusius žmones. Skirtumai matomi ir iki šių dienų, o tai pasitarnauja teatralizuotai sutinkant to pageidaujančius svečius. Tam padeda ir Nemune esanti prieplauka, kurioje taip pat buvusi muitinė, gamta, čia gyvenę ir kūrę žmonės. Viena tokių – sudėtingo likimo, bet ypatingu talentu apdovanota miniatiūrų piešėja Lidija Meškaitytė. Konferencijos dalyviai buvo sužavėti energinguoju „pasieniečiu“ A. Griškumi, jo pasakojimu ir ekrane parodytais jo ir bendraminčių darbais.     

Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Rekreacijos ir turizmo katedros mokslininkas Edgaras Vaškaitis labai konkrečiai, glaustai ir be galo įtaigiai išdėstė pranešimą „Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) traukos objektai ir jų įveiklinimo galimybės“. Jis peržvelgė, kaip šiandien kraštas, jo objektai, traukia lankytojus ir savo atlikta analize parodė, kad dar yra kur tobulėti, nes ir gamtos objektų, ir žmones traukiančių kultūrinių, bet kol kas neįveiklintų dalykų, šiame etnografiniame Mažosios Lietuvos regione yra nemažai.

Turėtų pasirodyti leidinys

Istorijos mokslų daktaras Hektoras Vitkus, Klaipėdos universiteto mokslo docentas, pranešime „Nacistinių ir sovietinio karo belaisvių lagerių Macikuose kalinių patirtys kaip istorinio tyrimo objektas“ labai plačiai ir nuodugniai apžvelgė čia nacių ir sovietų kalintų bei kankintų žmonių gyvenimą ir likimus. Kaip sakė šią konferenciją vedusi Šilutės H. Šojaus muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė, netrukus turėtų pasirodyti solidus daugelio mokslininkų parengtas leidinys apie Macikuose veikusias įkalinimo stovyklas.      

Klaipėdos universiteto profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, etnologas  Rimantas Balsys pranešime „Mažosios Lietuvos etnografija: šaltiniai ir tyrimų istorija“ nuosekliai ir vaizdžiai apžvelgė esančius šaltinius, kuriuose galima rasti žinių apie etnologinius dalykus nuo seniausių laikų (Teodoro Lepnerio) iki Mažosios Lietuvos enciklopedijos.

Oficialią konferencijos dalį baigė šilutiškiai – šišioniškių tarmę puikiai įvaldžiusi mokytoja Vaida Galinskienė ir muziejaus etnografinis ansamblis „Ramytė“. 

Renginį vainikavo iškeptų ant gyvos ugnies „vofelių su specifiniu lietuvininkų gėrimu „kafija“ pasivaišinimu.


Straipsnio komentarai

Vietinis2021-11-13
Į Šį kraštą atvyko iš dzūkiojs,aukštaitijos ,žemaitijos ,bei okupacinės sovietų sąjungos kariai,kurie pamiršo sugrįšti į savo gimtąją . tėvynę. Juk neveltui Šilutėje buvo Įkurta antroji vidurinė mokykla, dabartinėje Vydūno gimnazijoje. O kodėl čia atvyko dzūkai, aukštaičia,žemaičiai, reikėtų paklausti JŲi Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Patyręs to na taip2021-11-01
Anokia čia paslaptis, kad kraštą okupavo ir aneksavo. Sutaria visi istorikai, tik nelabai reklamuoja ir tiek... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
štiš2021-10-31
Kaip suprasti pranešimo teiginį - ,,Į kraštą atsikėlė visiškai atsitiktiniai, mažai civilizuoti žmonės.''?
Juk jie ir jų palikuonys dirba, gyvena šiame krašte ir ne tik...
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
na taip2021-10-31
BEWOHNER DES MEMELGEBIETS! Im Namen der Alliierten Mächte erhebe ich noch einmal den feierlichen Protest gegen den blutigen Handschlag, der gegen das Memelgebiet verübt worden ist. Ich erkläre ausdrücklich, daß die Alliierten Mächte auch weiter beabsichtigen, ihre Autorität über das Gebiet auszuüben. Memel, den 16. Januar 1923 DER OBERKOMMISSAR Vertreter der Alliierten Mächte Petisné Anschlag des französischen Oberkommissars kurz nach dem litauischen Einfall 5

MEMELIO REGIONO GYVENTOJAI! Sąjungininkų valstybių vardu aš dar kartą iškilmingai protestuoju prieš kruviną rankos paspaudimą, įvykdytą prieš Memelio regioną. Aš aiškiai pareiškiu, kad sąjungininkų valstybės ketina ir toliau vykdyti savo valdžią šioje srityje. Memel, 1923 m. Sausio 16 d. VYR. KOMISARAS Prancūzijos vyriausiojo komisaro sąjungininkų pajėgų atstovas Petisné Attack netrukus po Lietuvos invazijos
Tiesiai šviesiai - lietuviai kraštą okupavo.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar gavote SMS žinutę, raginančią skiepytis nuo COVID-19?