Recidyvistas vogė Kultūros vertybių registre įrašyto pastato plytas

2022-01-15, „Šilokarčemos“ informacija
Apgriautas pastatas. Kultūros paveldo departamento nuotr.
Apgriautas pastatas. Kultūros paveldo departamento nuotr.

Pastatas Endriškių palivarko sodyba registruotas Kultūros vertybių registre. Ji buvo apgriauta, o jos plytos parduotos. Statinys yra didelės mokslinės, kultūrinės, istorinės reikšmės. Todėl griovimo darbai neliko neįvertinti. Tą padarė Tauragės apylinkės teismas. Kultūros paveldo departamento naudai priteisė net 7 164,41 euro žalos atlyginimą. Jį teks padengti vyrui, kuris nusikalstamą veiką padarė tik dėl to, kad už gautus pinigus įsigytų svaigiųjų gėrimų.

Pastatai nugyventi

Kultūros paveldo departamentas pateikia informaciją, kad Endriškių palivarko sodyba įkurta XIX a. viduryje, perplanavus Būbliškės dvaro valdas.

Išlikę palivarko pastatai statyti XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje.

Tuometis dvarininkas Eduardas Heinrichas Šlenteris (Eduard Heinrich Schlenther) palivarką pavadino savo vyriausiojo sūnaus Heinricho vardu. Apylinkių žmonės vokišką vietovardį sulietuvino.

1874 m. palivarke buvo 1 gyvenamasis namas ir gyveno 31 žmogus.

Didelį rombo formos kiemą juosė ūkiniai pastatai ir XX a. pradžioje vienoje eilėje palei kelią statyti samdinių gyvenamieji namai. Du dideli ūkiniai pastatai, buvę sodybos kiemo šiaurės rytų pusėje, neišliko. Po 1991 m. buvusio palivarko sodyba padalyta skirtingiems savininkams ir naudojama nevienodai. Kumetynai nugyventi ir apleisti.

Turi kelis savininkus

Pastatas turi ne vieną savininką, o vienu jų save įvardijęs S. N. ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams pasakojo, kad anksčiau sodyba priklausė jo tėvui. Po jo mirties nuo 2006 m. S. N. teigė priėmęs savo tėvo palikimą ir savo nuožiūra ėmė sodybą tvarkyti. Anot jo, pastatas yra įtrauktas į Kultūros paveldo sąrašą, tačiau nėra gyvenamas. S. N. tikino, kad sodyba jau apgriuvusi. Vyras pasakojo, kad šių metų kovo 12-ąją jam paskambino pažįstamas ir pranešė, kad sodybos viena siena išgriauta bei pavogtos raudonos spalvos vokiškos plytos. Sienos būta apytiksliai 3 m aukščio ir 5 m pločio. 

Pagal Registrų centro duomenų bazių išrašą sodybos savininku įvardytas jau miręs S. N. tėvas. Sūnus buvo pradėjęs tvarkytis palikimo dokumentus, kad sodybos dalis priklausytų jam, bet prasidėjus teismui apsisprendė, kad palikimo nepriims. Vyras patvirtino, kad jam nėra padaryta jokios žalos.

Liudytojas Arūnas K. tikino, kad balandžio mėnesį Pagėgių mieste sutikęs pažįstamą asmenį, kuris jam siūlė senų vokiškų plytų, minėjo, kad šios buvo jo prosenelės nugriauto namo, niekam daugiau nereikalingos. 1500–2000 vienetų plytų pažįstamas pasiūlė nupirkti už 150 eurų. Tą pačią dieną Arūnas K. grįžo į Tauragės miestą. Kaip pasakojo liudytojas, jis mieste pamatė važiuojantį krovininį automobilį. Kadangi iš matymo pažinojo krovininio automobilio vairuotoją, vyras jį sustabdė ir susitarė dėl plytų parvežimo iš Pagėgių savivaldybės teritorijos. Tuomet Arūnas K. telefonu su plytų pardavėju susitarė, kad jis kitą dieną, 7 valandą ryte, pasitiks iš Tauragės atvažiuojantį krovininį automobilį, kuris turėjo pervežti plytas. Taip ir padarė. 

Išklausyti ir liudininkai

Teisme išklausyti ir tie, kurių pagalbos buvo prašoma kraunant plytas į transporto priemonę. 

Pagėgių savivaldybės administracijos valdininkas informavo, kad pastatui vertingosios savybės buvo nustatytos dar 2005 metais, o sužinojus, kad pastato siena nugriauta, informacija buvo pradėta tirti. 

Iš liudytojų teiginių buvo akivaizdu, jog sienos griovimo iniciatorius yra būtent J. S. 

Policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas. 

Teisme kaltinamasis J. S. visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, kad jam prireikė skubiai gauti pinigų alkoholiniams gėrimams įsigyti. Vyras tikino žinojęs, kad pastatas negyvenamas, dalimis nuardytos plytos, todėl ir jis sugalvojo išardyti sodybos sieną, parduoti plytas ir taip užsidirbti pinigų. J. S. pasakojo, kad Pagėgių mieste jis sutiko asmenį, gyvenantį prie sodybos, bei paklausė, ar jame kas nors gyvena. 

„Niekas nebegyvena, visi išmirę“, – neva taip atsakė pažįstamas kaltinamajam. J. S. prisiekinėjo nežinojęs, kad tas pastatas yra kultūros paveldo objektas ir neslėpė, kad sieną ardė apie 4 dienas.

Jis neslėpė ir to, kad kasdien vartoja alkoholinius gėrimus, tad sunkiai orientuojasi laike, dienų neseka ir negali pasakyti, kokiu laikotarpiu įvyko nusikaltimas. Vyriškis tikino, kad nežinojo, jog apskritai kažkam tas pastatas priklausė, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo.

Nežinojo, kad yra savininkai

„Vogti negražu. Jei būčiau žinojęs, kad tas pastatas kažkam priklauso, tikrai nebūčiau plytų vogęs“, - teigė teisiamasis.

Pareigūnai nustatė, kad pastato dalis priklauso ir V. L., taigi teismas nusprendė konfiskuotas plytas, kurios įvertintos 1 tūkst. eurų, grąžinti jam. Taigi V. L. civilinio ieškinio nusprendė neteikti.

Teismas taip pat įvertino ir J. S. charakteristiką. O ji „su patirtimi“ -  teistas net 4 kartus, teistumai neišnykę, yra ne kartą nusižengęs ir administracine tvarka. Kaltinamasis pripažintas recidyvistu. Dėl to Tauragės apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė nusprendė J. S. pripažinti kaltu tiek dėl vagystės, tiek dėl turto sugadinimo ir skirti laisvės atėmimą 2 metams.

J. S. prisipažino įvykdęs nusikaltimą, teismas bausmę sumažino trečdaliu, t.y. skyrė laisvės atėmimą 1 metams ir 4 mėnesiams, ją atidedant 2 metams. Tai reiškia, kad nusikaltėlis realios įkalinimo bausmės išvengs. Jis įpareigotas per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.


Straipsnio komentarai

šilutiškė2022-01-16
Tai kodėl kultūros paveldas nesirūpina sutvarkyti tokio pastato .Tokie pastatai apgiuvę ir niekieno neprižiūrimi sudaro sąlygas nusikaltimams ,ne tik plytas paimti.Tai dar gerai ,kad žmogus pradėjo ardyti sienas ir naikinti tą vietą ,kur gali atsitikti baisesni dalykai ,esant tuščiam negyvenamam pastatui nuošalyje .Ko nebūna šiais laikais. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Kiek per mėnesį išleidžiate degalams?