Tėvai apie privalomus skiepus: būdas „sutaupyti“ vietų darželiuose ar rūpinimasis sveikata?

2015-03-06, Rugilė Audenienė | Alfa.lt
Skiepai (Flickr nuotr.)
Skiepai (Flickr nuotr.)

Į darželius – tik paskiepytus vaikus. Toks Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimas turėtų įsigalioti nuo kitų metų. Nauja tvarka tapo tikru galvosūkiu tėvams: vieni pasiryžę įrodyti skiepų žalą ir dėl ribojamos teisės į ugdymo paslaugą kovoti teisme, kiti norėtų, kad vaikai turėtų socialinį imunitetą, o mažieji neskiepyti piliečiai netaptų grėsme sveikatos problemų turintiems bendraamžiams. Tėvų organizacijos įsitikinusios, kad reikėtų bent jau ilgesnio pereinamojo laikotarpio apsispręsti ir darželių alternatyvos tiems, kurie nuspręs savo vaikų neskiepyti.

Vieni nori laisvės rinktis, kiti – socialinio imuniteto

Priimant vaiką į darželį, nuo kitų metų pradžios, o vėliau ir kasmet prireiks sveikatos pažymėjimo su įrašu apie skiepus. Jeigu vaikas nebus paskiepytas pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, nesant skiepų kontraindikacijų, jis sveikatos apsaugos ministro įsakymu nebus priimamas į įstaigą. Vieni tėvai tokias pažymas vadina reikalinga prevencija nuo darželiuose siautėjančių ligų, kiti – pasirinkimo, teisės rūpintis savo atžalų sveikata taip, kaip jie mano esant geriausia, suvaržymu. Grupė tėvų nusprendė kreiptis į teismą, siekdami ministro įsakymą dėl naujos skiepų ir priėmimo į darželius tvarkos atšaukti.

„Mūsų žiniomis ir su mūsų palaikymu yra tėvų, kurie savo teises gins teisme, nes jų vaikai gali būti diskriminuojami, gali būti nepriimti į ugdymo įstaigas. Nors tėvai moka vienodus mokesčius valstybei, jiems teisės vienodai naudotis paslaugomis nesuteikiamos. Pagrindinė mūsų mintis – jokios prievartos ir kiekvieno apsisprendimo laisvė pagal jo įsitikinimus, kompetencijas ir gyvenimo būdą. Šiandien mes galime ginčytis, ar skiepai gerai, ar ne, bet aš pasisakyčiau už laisvę rinktis ir kiekvienam prisiimti atsakomybę“, – įsitikinęs vaikų gerovės švietimo sistemoje klausimais pasisakančios organizacijos „Lietuvos tėvų forumas“ pirmininkas Audrius Murauskas.

Sprendimą priversti būsimus darželinukus skiepytis šios organizacijos nariai laiko diskriminacija, nes žmonės, kurie yra įsitikinę skiepų žala, arba kuriems nepriimtinos jų sudedamosios dalys, gąsdina šalutiniai poveikiai, taip pat turi teisę į pasirinkimą.

„Keista girdėti, kai bandoma eskaluoti mintį, kad pasiskiepiję vaikai nukentės nuo tų, kurie susirgs nepasiskiepiję. Jeigu jau tie tėvai įsitikinę, kad pasiskiepijimas apsaugos nuo ligų, apsidraudžia, ir jų skiepytas vaikas nesirgs. Kiti mano, kad skiepai neduoda tiek naudos ir ilgalaikėje perspektyvoje atneša žalos. Yra ir vienur, ir kitur tiesos, pagaliau, jeigu valstybė iš tikrųjų rūpinasi visais ir galvoja atskirti neskiepytus, vertėtų jiems padaryti atskiras ugdymo įstaigas. Yra daugelis galimų sprendimo būdų, bet jei valstybė imasi prievartos, lai grąžina tuos pinigus, kuriuos tėvai sumokėjo mokesčiais, ir tada jie galės organizuoti ugdymą nevalstybinėse įstaigose“, – savo požiūrį išdėstė aktyvių tėvų atstovas.

Neskiepyti vaikai, dingę iš darželių, vis tiek vaikščios į parduotuves, žaidimų kambarius, poliklinikas, todėl nauja tvarka, anot skiepų naudą kritikuojančių tėvų, nuo vaikų ligų neišgelbės. Be to, kyla klausimas, ką daryti su neskiepytais moksleiviais – tokių irgi yra. Tėvai, kurių vaikams skiepai buvo atidėti dėl medicininių priežasčių, bijo, kad įvedus naują formalumą dėl darželių tiesiog nespės jų paskiepyti pagal reikalaujamus terminus. „Iki šiol dėl skiepų problemos nebuvo, o vakcinos valstybei kainuoja, išlaidos didelės“, – sakė A. Murauskas.

Privalomus skiepus darželinukams tėvai vertina įvairiai: vieniems ši sąlyga atrodo būtina nenorint prisišaukti jau suvaldytų ligų, pavyzdžiui, tymų, kiti pasisako už individualų pasirinkimą. Yra ir siūlančių savo vaikų neskiepijantiems skirti baudas.

„Neskiepijimas – tėvų neatsakingumas. Skiepai reikalingi dėl socialinio imuniteto, jeigu vaikas nori būti socialinės bendruomenės dalimi, manau, tai teisingas sprendimas visų vaikų atžvilgiu. Tiems, kurie sako „ko bijote neskiepytų vaikų?“, atsakyčiau, kad socialinis imunitetas reiškia, jog dauguma populiacijos yra paskiepyti – nebent išskyrus tuos, kurių skiepyti negalima dėl ligų, alergijų ir panašiai. Taip nebėra terpės tam tikriems virusams gyventi, o jei yra didelis procentas neskiepytų, tai reiškia, kad virusas turi kur daugintis ir plisti, taip pat mutuoti. O mutavęs virusas pavojingas visiems.

Jeigu neskiepytas vaikas neserga, bet yra viruso nešiotojas, tai užsikrėsti gali ir skiepyti vaikai, nes imunitetas yra socialinis“, – savo sprendimą palaikyti reikalavimą į darželius leidžiamus vaikus skiepyti aiškino vilnietė Greta Ruškienė, auginanti tuoj metų sulauksiančią dukrą ir pastebėjusi, kad šeimą užpuolus rotavirusui, ji vienintelė nesusirgo, nes buvo skiepyta.

Skeptiškai į vaikų skiepijimą žiūrintys piliečiai linkę manyti, kad verčiau stiprinti vaikų imunitetą rūpinantis jų tinkama mityba, judėjimu, grūdinimu. „Stebiu keletą šeimų asmeniniame rate, kurių vaikai neskiepyti, ir matau, kokie jie sveiki – jie net nesloguoja. Jeigu kalbėtume apie eilinius „darželinius“ vaikus, matau, kad mamos ima nedarbingumo lapelius, nes jie serga ir serga. Jei imunitetas stiprus, niekas negali užkrėsti“, – savo pastebėjimais pasidalijo „Lietuvos tėvų forumo“ atstovas.

Pernai devyni privalomais skiepais pasipiktinę tėvai išsiuntė skundą Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigai, bet jis buvo išnagrinėtas pareiškėjų nenaudai. Jeigu teigiamo sprendimo dėl laisvės pasirinkti skiepus nepriims teismas, ketinama kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Privalomi skiepai – gudrus būdas „sutaupyti“ vietų darželiuose?

„Į skiepus reikėtų žiūrėti kaip į duoklę ne tik asmeninei, bet ir visuomeninei sveikatai“, – įvertino Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė spaudai Rasa Žemaitė.

Pagrindiniai skiepai – nuo tymų, raudonukės, poliomielito, sveikata besirūpinančiai visuomenei, pasak jos, būtų logiški, bet sprendimas nuo kitų metų į darželius nepriimti neskiepytų vaikų – pernelyg skubotas ir neapgalvotas. Tik išgirdę apie tokį buvusio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio sprendimą, sambūrio nariai pasistengė, kad jis būtų sustabdytas. Susitarta, kad jis nebus pradėtas įgyvendinti jau po kelių mėnesių, kaip planuota. „Kalbėjome, kad pereinamasis laikotarpis turėtų būti logiškai pagrįstas, tai reiškia, kad turi užaugti karta, ir jei vaikas dabar vienerių, jo tėvai, kai įstatymas įsigalios, jau žinos, kad reikia skiepų arba negaus darželio. Dabar, kai pereinamasis laikotarpis toks trumpas, tikrai bus tėvų, kurie tik užsiregistravę į darželius sužinos, kad reikėjo vaikus paskiepyti.

Gyvename intensyviu laikotarpiu, kai tėvai viską planuoja iš anksto, ir jei nusprendė neskiepyti vaiko žinodami, kad gaus darželio paslaugą, bet vaikui sulaukus dvejų, trejų metų staiga pakeičiama tvarka ir paslauga nebegaunama, ką jiems daryti? Per dieną ar mėnesį vaikų nepaskiepysi, tėvai visų pirma turėjo būti plačiai informuoti apie naujus reikalavimus, kad turėtų laiko suplanuoti, kaip elgtis. Dabar informacinės kampanijos iš Sveikatos apsaugos, Švietimo ministerijų neturėjome, didžioji dalis apie skiepus sužinos, kai užregistruos vaikus į darželį ir turės pateikti sveikatos pažymas“, – būsimas problemas dėl neapgalvoto sprendimo įvardijo R. Žemaitė.

Dalis skiepų, jos nuomone, logiškai pagrindžiami, jų būtinumas seniai įrodytas tiek mediciniškai, tiek stebint besikeičiančias kartas, kurių jau nebekamuoja anksčiau mirtimi pasibaigdavusios ligos. Jei dalis visuomenės nusprendžia savo vaikų neskiepyti nuo ligų, kurios jau pamirštos būtent dėl skiepų, tai panašu į situaciją, kai vienas kitas daugiabučio gyventojas nusprendžia savo bute užsukti šildymą. Lyg ir nieko tokio, sienos įšyla nuo šildymo neišjungusių kaimynų butų, bet jei didžioji dalis žmonių nuspręstų pasielgti taip pat? Tiesa, nors yra pagrindo galvoti, kad būtinieji skiepai – visuomenės interesas, jų iš visuomenės reikalaujama neišaiškinant pliusų ir minusų, pasirinkimo galimybių. Sveikatos ministerija, turinti gyventojus informuoti apie svarbias sveikatos apsaugos priemones ir tik tada imtis veiksmų, apsiriboja liepiamąja nuosaka. Nekalbama ir apie tai, kad valstybė šiaip ar taip negali imti ir atsisakyti vaikus priimti į darželius.

„Ikimokyklinio ugdymo paslauga yra savivaldybių prievolė, ji turi būti teikiama, nes yra gyvybiškai svarbi. Be jos šeimos arba neišgyvena, arba ima skursti. O kaip užtikrinti ugdymo paslaugą neskiepytiems vaikams? Ar steigs neskiepytų vaikų darželius, grupes?“ – retoriškai klausė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė.

Viskas gali priklausyti ir nuo to, ar savivaldybės griežtai pažiūrės į naujuosius reikalavimus ir neskiepytų vaikų į darželius nepriims. Sostinė, kamuojama dėl vietų juose trūkumo, gali pasinaudoti tokia proga atlaisvinti kelis papildomus šimtus ar tūkstančius vietų darželiuose. Pasak R. Žemaitės, nepasirūpinta net suskaičiuoti, kiek skirtingose savivaldybėse yra tėvų, nepaskiepijusių savo vaikų.

Kaip pasirūpinti neišnešiotais ir nuo skiepų nukentėjusiais?

Kalbėti apie skiepus be emocijų sunkiau tėvams, kurių vaikai turi sveikatos problemų. Pavyzdžiui, tiems, kurių atžalos gimė per anksti – jų imuninė sistema itin jautri, imunitetas susiformuoja gerokai vėliau. „Mes už privalomus skiepus darželiuose, auginame vaikelius su silpna imunine sistema. Labai svarbu, kad pirmaisiais metais, kai jų kvėpavimo takai patys jautriausi, jie būtų apsaugoti. Dėl darželių ir taip būna bėdų, šie vaikai nuolat serga, nes jų imunitetas susiformuoja gerokai vėliau – mes itin juos saugome“, – pasakojo neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ viena iš steigėjų Asta Speičytė-Radzevičienė.

Mūsų šalyje kasmet apie porą tūkstančių naujagimių į pasaulį ateina pirma laiko, jų tėvams svarbu, kad tuo metu, kai aplinkos poveikis sveikatai labai svarbus, grėsmių būtų kuo mažiau. „Mūsų vaikai, kurie gimę per anksti, gauna vadinamąją imunizaciją, kadangi jų plaučiai dar nesusiformavę. Pusę metų kartą per mėnesį gavę šią imunizaciją, jie įgyja imunitetą, tai palengvina plaučių ligas, bet vis tiek plaučiai jų silpna vieta, jei serga – tai komplikuotai. Žinoma, patirtys skirtingos, manau, papildomų skiepų galima ir nesirinkti, bet tie, kuriais vaikai skiepijami daug metų, atrodo pagrįsti ir galėtų padėti apsaugoti kitus vaikus“, – sakė A. Speičytė-Radzevičienė.

Neišnešiotų vaikų ėjimas į darželį dažnai būna komplikuotas, pasitaiko, kad gimdytojams dėl nesibaigiančių ligų tenka prasitęsti tėvystės atostogas.

Jautriai į būsimą reikalavimą darželiams priimti tik skiepytus vaikus reaguoja ir tėvai, kurių vaikams po skiepų kilo komplikacijų. Iš pradžių apie skiepų naudą ir žalą informacijos mažai ieškojusi vilnietė Roma Alfa.lt pasakojo skaudžiai apsirikusi. Paskiepijusi savo beveik dviejų mėnesių pirmagimį nuo tuberkuliozės, po septynių savaičių pastebėjo, kad jo limfmazgis kairėje pažastyje tapo kaštono dydžio. Vaiko sveikatos būklė kurį laiką buvo prasta. „Gyvename demokratinėje valstybėje, kur kiekvieno žmogaus pasirinkimas turi būti gerbtinas. Draudimas neskiepytus vaikus priimti į mokymo ir lavinimo įstaigas, manau, pažeidžia mano vaiko kaip piliečio teisę į mokslą“, – įsitikinusi vilnietė.

Perskaičiusi interviu su vienu žinomu vaikų gydytoju, medicinos profesoriumi, ji susidomėjo vaikų skiepų alternatyva – medikas pasakojo, kad savo vaikaitės neskiepijo, vietoje to sukūrė jai saugų kokoną: pasiskiepijo visi suaugę artimieji.

Keturių vaikų mama: Didžiojoje Britanijoje skiepai – asmeninis reikalas

Keturis vaikus auginanti, šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenanti rašytoja, viešosios įstaigos „Draugiški šeimai“ atstovė Birutė Jakučionytė patyrė, kad vaikų skiepijimas šioje šalyje – tėvų asmeninis reikalas. Mokyklos prisitaiko prie jų skirtingų poreikių.

Savo tris vyresnius vaikus moteris skiepijo, tačiau vėliau, stebėdama jų ligas, savijautą, rinkdama informaciją apie skiepų naudą ir žalą priėjo prie išvados, kad iš dviejų blogybių verčiau rinksis mažesnę – neskiepyti. Savo sprendimu ji patenkinta, o visuomenės sveikata besirūpinančios įstaigos, darželiai ir mokyklos tokį pasirinkimą gerbia. „Nuėjau į polikliniką, atsisakiau skiepų, ir viskas, per dvejus metus dėl to niekas nepriekaištavo. Kai pildau popierius darželyje, tiesiog rašau, kad vaikas neskiepytas. Čia pirmiausia svarbu žmogaus pasirinkimas, jo interesai, įsitikinimai, ir valdžia kažkaip sugeba tai suderinti.

Mokykla – sistema rūpinasi, kaip prisiderinti prie skirtingų poreikių“, – savo patirtimi pasidalijo organizacijos, besirūpinančiomis šeimoms patogia sveikatos ir socialine politika, atstovė.

Pasirinkti maistą, skiepus, religinius ritualus ir dėl to nesulaukti sankcijų ugdymo įstaigose – tokį požiūrį keturių vaikų mama vadina pažangesniu nei draudimus. „Jeigu įsigalios įstatymas dėl privalomų skiepų, tėvai, kurie savo vaikų sąmoningai neskiepijo, to padaryti jau nespės, be to, nesirinks to ir dėl žalos savo vaikui. Šeimos, kuriose auga neskiepyti vaikai, turės nedaug iš ko rinktis – auginti vaikus namuose arba burtis į grupeles“, – sakė B. Jakučionytė, mananti, kad trūksta tikslios statistikos, ar neskiepyti vaikai užkrečia skiepytus, koks skiepytų ir neskiepytų vaikų sergamumas, mirtingumas ir panašiai.

 


Straipsnio komentarai

Gitana2016-02-23
mes ir vaikai nesam valstybes nuosavybe ir lesikit jau mum nusprest del skiepijomo ju.
Ar nusikaltuimas sviestis, dometis, rupintis vaiko sveikata???
Mes tai darom, bet esam kaltinami "ne tos informacijos domejimosi,". Kodel tada mes turim pasirasyti,kad sutinkam su visom skiepijimo ar gydimo pasekmem? Mes tada lygiai taip pat neturim teises to daryt.
Kita karta valdziazmogiai lieps visiem i sulini susokt, argumentuodami tai sveikata, nauda socialinei bendruomenei. Soksim???
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Tetis2016-01-05
Atsisakykit isvis visu moderniu medicinos dalykeliu, bus visi "sveiki" tik gyvenimo vidutinis amzius gris atgal i viduramziu, kai nuo slogos numirdavo. Dabar mano vaikas turi 4 prosenelius. Be skiepu, vaistu, medicinos pazangos taip nebutu. Mano vaikas skiepijamas pagal kalendoriu nuo gimimo. Niekad niekuo nesirgo. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
As2015-11-30
Taigi ativakcininkai giriasi kad jau senai yra isteigti darzeliai neskiepytiems vaikams. Tai ko cia raudat? Veskit tuos savo neskiepytus visus i viena darzeli. Mums bus tik geriau kad ligu nesiotoju nebus salia musu sveiku vaiku! Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Juste2015-11-30
Apie kokia statistika kalbate jai paskiepyjama yra 95% vaiku? As manau jaigu sis procentas zenkliai sumazetu tai tuomet ir pamatytumet statirtika. Ir ligos turbut sugriztu, kurios jau yra atsitraukusios. Ir vel viska paradetume nuo pradziu. Gera sneket tiem 5 % neskiepytu, kuriuos saugo 95% paskiepytuju, kad jie neserga, ligu nenesioja ir t.t. Idomu kas butu jeigu neskiepytu pasidarytu daugiau negu skiepytu? Komentaras patinka Komentaras nepatinka