Dėl Rusijos agresijos šilutiškiai politikai buvo vieningi...

2022-03-12, „Šilokarčemos“ informacija
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Kovo 1-ąją vyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame dalyvavę Tarybos nariai buvo itin vieningi. Posėdžio tikslas - bendradarbiavimo ryšių nutraukimas su Savivaldybės partneriais iš Rusijos bei Baltarusijos miestų dėl karo veiksmų Ukrainoje. Taigi, bendradarbiavimas nutrauktas.

Sieks nutraukti programą

Šis sprendimas buvo atidėliojamas dėl vykdomų projektų su minėtomis valstybėmis.

„Tai Europos Sąjungos lėšos. Nefinansuos tai nefinansuos. Kiek kalbėjome su ministerija, prašė palaukti. Bet mes tikrai nebelauksime. Inventorizavome visas sutartis, kas susieta su Rusija ir Baltarusija. <...> Manau, agentūra turėtų pasielgti pilietiškai ir įvertinti tarptautinę situaciją. Girdėjau iš Vyriausybės atstovo, kad sieks nutraukti šią programą „bendradarbiavimas per sieną su Rusija“, o pinigus, kurie skirti Slavskui, mes pasiprašysime, nepasikuklinsime, kad liktų Šilutei“, - kalbėjo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Jis sulaukė ne vieno Tarybos nario padėkos, kad sušaukė neeilinį posėdį ir buvo sprendžiamas klausimas dėl sutarčių nutraukimo.

Po balsavimo kilo nemažai aktualių klausimų. Politikė Sandra Tamašauskienė domėjosi, kokia situacija yra su slėptuvėmis Šilutės rajone, jei kažkas nutiktų.

„Susirinkimo vietos – mokyklose. Pasakysiu atvirai – slėptuvių mes Šilutėje neturime. Kas buvo, jos pasenusios, nebenaudojamos. Pagal šiandienius reikalavimus, jie pakankamai dideli. Kaip matėme, ukrainiečiai, naudoja daugiabučių rūsius, savo individualius. Kaimo vietovės turi pusrūsius, rūsius. Juose gerai slėptis“, - atsakė meras.

Civilinė sauga - tik fikcija?

Tarybos narys Sigitas Majus priminė, kad yra Ekstremalių situacijų planas. Kolegė Daiva Plikšnienė pabrėžė, kad apie tai tiesiog trūksta informacijos.

„Civilinė sauga ir tai, ką mes daugybę metų kalbame, skiriame lėšų, yra fikcija – formalumas. Tarkime, ištikus kokiai krizinei situacijai... Reikia pripažinti – slėptuvių neturime“, - konstatavo liberalas Algirdas Gečas. Su tuo nesutiko meras, mat yra paskirtas štabas, paskirstytos pareigos, planai, planų veiksmai, terminai ir t. t. Ir tai nėra visiška fikcija.

Politikas Edvardas Jurjonas pateikė informaciją, kad mieste esančios slėptuvės yra privatizuotos, o šauliai norėtų jas apžiūrėti, prisidėti, kad jos būtų paruoštos. Meras jam patikino, kad tokios informacijos neturintis. Politikei Lijanai Jagintavičienei priminus apie slėptuvę Pramonės gatvėje, taip pat teigta, kad žinių apie ją nėra.

Konservatorius Arūnas Kurlianskas domėjosi, kas daroma su tais, kurie eina prieš NATO, dievina Rusiją. Anot mero, tokios informacijos, kad Šilutėje tai būtų daroma, irgi nėra.

O liberalas A. Gečas klausė dėl mokytojų-savanorių, kurie sutiktų padirbėti su nuo karo pabėgusiais žmonėmis – ar jie renkami? Meras teigė, kad neaišku, koks atvažiuos kontingentas. Kai tai bus aišku, tada ir bus galvojama. A. Plikšnienė pritarė kolegai ir mano, kad jau dabar reikėtų surinkti informaciją su Švietimo skyriaus pakalba.

„Manu reikia ne tik pedagogų, bet ir psichologų, medikų pagalbos. O jų pas mus labai trūksta. Labai džiaugiuosi, kad mes padedame Ukrainai, kad žmonės vieningi. Prieš gerą savaitę Šilutėje nukentėjo mama, auginanti viena dukrą – sudegė butas. Kokia jai buvo suteikta pagalba? Kad ir kokia situacija būtų, mes negalime pamiršti ir savo žmonių“, - kalbėjo L. Jagintavičienė.

Meras paaiškino, kad šiuo klausimu reikėtų pasidomėti, klausti Socialinės paramos skyriaus vedėjo.

„Aš galiu trumpai. Iš aplinkinių šeima klausė, ką turi daryti. Mes išaiškinome, kad ateitų bent prašymą parašytų ir mes suteiksime reikalingą pagalbą. Visiems padedame, padėsime ir jai“, - įsiterpė administracijos direktorius Virgilijus Pozingis.

Tuomet politikė priminė, kad jos duomenimis, rugsėjo mėnesį sudegė socialinis butas Liepų gatvėje, kuriame gyvena neįgali moteris, auginanti 4 vaikus ir nelaimės ištikta šeima iš savo lėšų turi padengti draudimo paskaičiuotą žalą kaimynams – beveik 3 000 eurų.

„Jūs teisingai sakote. Tie kaimynai nesąžiningi. Mes kaimynų paprašėme pateikti visą medžiagą, kad būtų galima tą žalą nustatyti. Labai ilgai su jais. Man atrodo, su jais dar nebaigėme. Kas pateikta iš nuotraukų, nesimato tokios žalos, kiek jie užsiprašė. Mes viską atlyginsime, nematome problemų. Tik žala turi būti pagrįsta“, - tikino V. Pozingis.

Kitą dieną keturių vaikų mama pateikė prašymą padėti – padengti draudimo paskaičiuotą žalą, mat išties draudimo įmonė tai jau senokai padarė. Informuosime, kaip ši istorija baigsis.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?