Šilutės politikos ypatumai: ieškoti nepotizmo po sijonu

Kas šefuoja įstaigą?

Iš esmės Šilutės socialinių paslaugų centro veiklos ataskaitos pristatymą nebūtų galima priskirti svarbiausių kategorijai. Juk rajone dirba ir daugiau įstaigų, atsiskaitančių už savo nuveiktus darbus Savivaldybės taryboje. Jų veikla taip pat yra įdomi ir aktuali ne mažiau, kaip ir šios įstaigos.

Tačiau pastarajame Tarybos posėdyje teko stebėti ne visiškai eilinį šios įstaigos veiklos ataskaitos pristatymą. Buvo domimasi ne tik veiklos rezultatais, bet ir asmeniniu gyvenimu, mėginant visa tai įsprausti į nepotizmo rėmus. Ir jei jau prakalbome apie šią įstaigą ir jos direktorę R. Urbaitytę, kuriai buvo skirtas toks dėmesys, tai akis bado ir kai kurie vadovės paaiškinimai. Gali būti, kad išankstinis nusistatymas dėl galimų nepatogių klausimų jos atsakymuose suteikė atžagaraus tono atspalvį. Ypač tai išryškėjo vadovės paaiškinime dėl asmeninės kvalifikacijos.

„Savo kompetenciją keliu tiek, kiek leidžia įstatymas, kokie mokymai priklauso. Žinias, kurias turėčiau gauti, visas gaunu mokymuose, konferencijose. Viskas yra pristatyta merui mano asmeninėje metinės veiklos ataskaitoje“, – nedaugžodžiavo vadovė, atsakydama į Tarybos narės Lijanos Jagintavičienės klausimą apie asmeninės kvalifikacijos kėlimą.

Šiame atsakyme skamba nenorėjimo tonas dalintis apie asmeninių kompetencijų ugdymą. Todėl ir atrodo, kad laikomasi tik minimalių reikalavimų nubrėžtose ribose. Tačiau sparčiu technologijų vystymosi laikmečiu, akivaizdu, be papildomo žinių gilinimo vargu ar įmanoma susidoroti su kasdieniais iššūkiais. Todėl peršasi vienintelė išvada, kad šio vadovo kvalifikacijų kėlimo klausimas nėra esminis jo darbotvarkėje.

Todėl ir tema nukreipiama į kažkokią asmeninę ataskaitą merui, supraskite, kad jums nereikia žinoti, nes asmeniškai atsiskaitau tik merui. Čia pasiųsta akivaizdi žinutė apie tai, kieno yra patronuojama socialinių paslaugų teikimo įstaigos vadovė. O todėl ir bet kam nėra reikalo žinoti apie jos kompetencijas, išskyrus patroną.

Mobingo tyrimo ypatumai

Tęsdami socialinių paslaugų centro vadovės R. Urbaitytės kamantinėjimo Tarybos posėdyje apžvalgą, toliau apsistosime ties nemažiau aktualiu klausimu, kurio, kaip ir tikėtasi, išvengti nepavyko. Tai mobingo ir neopotizmo klausimai. Paaiškėjo, kad socialinių paslaugų centre buvo atliekama anoniminė apklausa dėl galimo mobingo. Apklausa, kaip apklausa - nieko čia ypatingo. Jeigu ne viena, paaiškėjusi detalė, kuri yra gana svarbi ir daug ką paaiškinanti dėl paties mobingo.

Nors vadovės teigimu, apklausą atliko samdyta darbų saugos įmonė, tyrė psichologai, tačiau anoniminėje anketoje respondentams reikėjo nurodyti... savo gimimo datą! Ar galima tokią apklausą pavadinti anonimine, spręskite patys. Nors su rezultatais neteko susipažinti, tačiau nė trupučio nesuabejočiau, kad apklausos dalyviai nepatiria mobingo, dėl akivaizdžių priežasčių.

Parodyta nepagarba

Ir konservatoriaus Zigmanto Merliūno klausimai, liečiantys centro vadovės asmeninę erdvę ir įtarimus dėl galimo nepotizmo sukėlė nevienareikšmę Tarybos narių reakciją. Politiko klausimas suko link anksčiau laikraštyje aprašytos temos. Priminsime, kad prieš metus išaiškėjus, jog R. Urbaitytės vairuotoju Savivaldybės įstaigoje dirba jos sugyventinis, kilo šurmulys dėl galimo nepotizmo. Tuomet ir paaiškėjo, kad vadovė neskaito šeimos nariu gyvenimo draugo, kuriuos esą gali keisti kad ir kasdien. Tad ir dabar konservatoriui parūpo asmeniniai moters dalykai: „<...> užsiminėte <...> gyvenimo draugą galite keisti kad ir kiekvieną dieną. Kaip jums sekėsi per šiuos metus...?“

Nekorektiškame politiko klausime nesunkiai atspėjamas nesuvokiamas noras parodyti nepotizmo apraiškas įstaigoje. 

Dideliam sensacijų mėgėjų ir jų kūrėjų nusivylimui R. Urbaitytė nė iš tolo nesileido provokuojama ir atsikirto konservatoriui: „Ką turi bendro mano asmeninis gyvenimas su įstaigos veiklos ataskaita? Mano vyras, kurio aš neturiu, šitoje įstaigoje nedirba.“

Šį kartą reikėtų stoti direktorės pusėn ir priminti, norintiems sensacingų sąmokslo teorijų – ne čia yra paslėptas nepotizmas. O jei nesugebi jo surasti, tai ir kišti nosį į moters apartamentus, kad ir kokios nuomonės apie ją būtumei, nėra džentelmeniškas poelgis. Būtent tokią reakciją parodė Tarybos nario Stepono Kazlausko replikos konservatorių pusėn.

Jam antrino ir meras Vytautas Laurinaitis: „Jie dažnai neturi etikos. Tai čia nieko nuostabaus. Apie nepotizmą galime pakalbėti ir apie konservatorius. Tik nesenai laimėjo profesinio rengimo centro vadovė, nesenai buvusi konservatorių sąraše. Taip pat prasideda nepotizmas konservatorių partijoje“.

Bendravimo lygio žemumos

Apibendrinat šio nereikšmingo klausimo, bet tai tik iš pirmo žvilgsnio nereikšmingo, svarstymo Tarybos posėdyje eigą, galima pamatyti ir reikšmingų dalykų. Tokių, tarkime, jog dėl kai kurių Savivaldybės valdomų įstaigų vadovų kompetencijų kyla tam tikrų abejonių. Pasirodo ir tai, kad jie yra kažkieno patronuojami ir gali sau leisti atskirti asmenines kompetencijas nuo visos įstaigos veiklos. O kaip kitaip paaiškinti kai kuriuos R. Urbaitytės atsakymus? Paaiškėjo, kad ir Tarybos nariams nesvetimas nuosmukis bendravime, leidžiantis viešai žeminti moterį dėl jos asmeninio pasirinkimo, kaip ir su kuo gyventi.

O gal visa tai parodo intelektualinio išprusimo lygio nuosmukį? Yra tūkstančiai pavyzdžių, kuomet sutuoktiniai, dirbdami vienoje įstaigoje ar įmonėje, o ypač privačioje struktūroje, pasiekia sėkmingų rezultatų. Ar vien dėl giminystės etiketės įstaiga turi atsisakyti kompetentingo specialisto tik tam, kad vadovas nebūtų apkaltintas nepotizmu? Tai būtų didžiausia nesąmonė, kokią tik galima sugalvoti. Juk nepotizmas nėra vien tik giminystės fakto nustatymas.

Nepotizmas - tai procesas, kuriuo proteguojamas neatitinkantis reikiamų kompetencijų asmuo giminystės, draugystės ar kitų ryšių pagrindu. O dar ir užduoti  klausimai apie dirbantį sugyventinį tik pabrėžia klausiančiojo ne tik nepotizmo prasmės supratimo lygį, bet ir gebėjimą bendrauti alegorijomis, taip išvengiant prieštaravimų etikos normoms.