Pagėgių krašte – brolio daužymo ir spardymo egzekucija

2022-05-13, Vidas Kalinauskis
Teismas nusprendė kaltinamąjį pripažinti kaltu padarius nusikaltimus.
Teismas nusprendė kaltinamąjį pripažinti kaltu padarius nusikaltimus.
Įsiteisėjo Tauragės apylinkės teismo nuosprendis, pagal kurį profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, anksčiau tris kartus teistas M. V. nuteistas už tai, jog daužė ir spardė savo brolį...

Teismas nustatė, kad M. V. 2021 m. rugsėjo 23 d., apie 20.30 val., Vidgirių kaime (Pagėgių sav.), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties tyčia vieną kartą kumščiu sudavė broliui į kairįjį skruostą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką M. V. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslų smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip penkis kartus ir ne daugiau kaip dešimt kartų, kumščiais ir kojomis sudavė broliui į įvairias kūno vietas. Taip padarė dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės apatinės ir išorinės sienelių bei dešiniojo žandinio ančio sienelių lūžius, todėl nukentėjusiajam pripažintas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tą patį vakarą, apie 21 val., be jokios priežasties, tyčia eidamas pro nukentėjusįjį brolį uždėjo jam ant galvos sportinio treningo gobtuvą ir tempė link išėjimo į lauką bei veidu į žemę numetė jį nuo laiptų ir gulinčiam ant žemės broliui vieną kartą spyrė į galvą. Taip padarė dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės apatinės ir išorinės sienelių bei dešiniojo žandinio ančio sienelių lūžius – taip pat nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Savo kaltę pripažino iš dalies

Kaltinamasis M. V. savo kaltę pripažino iš dalies todėl, kad savo broliui jis sudavė tik du ar tris kartus, tiksliai neprisiminė. O trenkė broliui todėl, kad gynėsi nuo jo, nes jis pirmasis jį užsipuolė ir pradėjo smūgiuoti. Ir anksčiau yra su broliu ne kartą susistumdę, susiginčiję. Rugsėjo 23-iosios vakarą jis kartu su pusbroliu E. V. apie 20.30 val. parėjo pėsčiomis iš kaimo ir jau prie tėvų namų išgirdo ten kažkokį triukšmą. Girdėjo, kaip jo brolis garsiai keikiasi ir šaukia. Žinojo, kad brolis yra atvažiavęs su savo šeima pas tėvų. Jis užėjo į tėvų namus ir koridoriuje rado brolį bei tėvą. Brolis jau buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. M. V. iš karto pasakė broliui, kad netriukšmautų ir nešūkautų tėvų namuose. Brolis jam atrėžė atgal kažką necenzūriškai ir pirmasis kumščiu jam trenkė į veidą, pataikė į skruostą. Jis tuomet supykęs trenkė broliui atgal į skruostą. Į kurį skruostą pataikė, nebeprisiminė, negalėjo tiksliai pasakyti. Jie su broliu susimušė. Muštynių metu jis broliui sudavė ne daugiau kaip tris smūgius. Tą kartą brolis pats nukrito nuo laiptų į lauką iš namų koridoriaus. Tai atsitiko grumtynių metu ir todėl, kad brolis buvo girtas ir neatlaikė lygsvaros. Kai jis nukrito nuo laiptų, jie dar susigrūmė. Juos išskyrė mama.

Nukentėjusiojo parodymai

Nukentėjęs brolis teisme teigė, kad rugsėjo 23-iąją, kai atsitiko šis įvykis, jis pas ūkininką dirbo, bet ne oficialiai. Papasakojo, kas tą dieną jį parvežė iš Piktupėnų kaime esančios parduotuvės iki Vidgirių kaimo ir paleido autobusų stotelėje. Jis pėsčiomis parėjo iki tėvų namų. Apie 20.30 val. į namus grįžo brolis M. V. su pusbroliu. Brolis iškart puolė ant jo šaukdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais ir priekaištaudamas, kad jis jų nepalaukė sutartoje vietoje ir išvažiavo namo. Viskas prasidėję nuo žodinio konflikto. Bet brolis jam pirmasis trenkė vieną kartą į veidą, pataikydamas į kairįjį skruostą. Smūgis buvo stiprus. Tuo metu juto skausmą. Brolis ir pusbrolis ne mažiau kaip penkis kartus, bet ne daugiau kaip dešimt kartų kumščiais ir kojomis trenkė į galvą ir įvairias kitas kūno vietas. Nukentėjusysis nesukonkretino, kiek kartų ir kur jam sudavė brolis bei pusbrolis. Nespėjo sužiūrėti ir suskaičiuoti. Pats gynėsi nuo jų ir rankomis mosikavo. Brolis ir pusbrolis, jį sumušę, iš karto išėjo iš namų. Jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė pagalbą. Juto skausmą galvoje, ant veido ir visame kūne. Šiuo telefonu skambino todėl, kad  bijojo, kad brolis su pusbroliu gali grįžti ir vėl jį sumušti.

Praėjus maždaug pusvalandžiui, jo skriaudėjai vėl grįžo namo. Praeidamas pro jį M. V. sugriebė jam už sportinio treningo gobtuvo, užtempė jį jam ant galvos ir pradėjo tempti link išėjimo į lauką. Pajuto, kad brolis jį nustūmė nuo laiptų. Kadangi jis nieko nebematė, veidu, daugiau dešiniąja puse, krito ant laiptų. Taip susitrenkė stipriai veidą ir galvą. Brolis, priėjęs prie jo, dar vieną kartą spyrė koja į galvą. Brolis su pusbroliu vėl pasišalino iš tėvų namų. Jis vėl paskambino  pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai gydytojai jį apžiūrėjo, buvo išleistas gydytis į namus. Jam buvo pasakyta, kad turės kreiptis pas chirurgą, tačiau jis niekur nesikreipė ir toliau pas gydytojus nebesilankė.

Įvykio metu tiek jis, tiek brolis M. V., tiek pusbrolis buvo apsvaigę nuo alkoholio. Būtent dėl pastarųjų veiksmų patyrė tokius sužalojimus, tai yra akiduobės dugno lūžį, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžį, kitus paviršutinius sumušimus. Su broliu susitaikė, jokių pretenzijų jam neturėjo.

Teismo nuosprendis - griežtas

Teismas nusprendė M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti už pirmąjį epizodą laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, už antrąjį epizodą - vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, galutinė bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams.

Prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta ir bausmė, paskirta 2021-01-11 Tauragės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir galutinė bausmė M. V. nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams bei 2 000 eurų bauda, su uždraudimu teisės vairuoti kelių transporto priemones 3 metams bei konfiskuoti 3 980 eurų.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas nusprendė atidėti vieneriems metams ir trims mėnesiams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą. Iš M. V. taip pat priteistas Valstybinei ligonių kasai 60,32 euro žalos atlyginimas.


Straipsnio komentarai

šilutiškė2022-05-14
Lūžta skruostikauliai ,išmušami dantys ,kurie nebeatauga(iš ankstesnių straipsnių) ir t.t ,bet vis dėlto yra nesunkūs sužalojimai .Taigi bet kokia trauma žmogui lieka visam gyvenimui, jeigu ne fizinė žymė ,tai psichologinė tikrai,tai kodėl niekas neįvertina ,kad kartą žmogus buvęs skriaustas ,susidūrus dar kartą su tokia situacija jis savo veiksmais "sužvėrėja" keršydamas ne tik pagal esamą situaciją ,bet ir už anksčiau patirtą skriaudą ,nesvarbu ,kad ne tas pats priešas.Taip sudarome sąlygas daugintis žiauresniems nusikaltimams. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?