Kai susirenka bendraminčiai...

2022-05-14, „Šilokarčemos“ informacija
Literačių susiėjimuose netrūksta jausmo.
Literačių susiėjimuose netrūksta jausmo.

Šilutės TAU literatų sambūris „Vėdrynas“ – būrelis kuriančių, mylinčių knygas žmonių. Kiekvienas susitikimas – skirtingas, bet visuomet pilnas jausmų ir gražiausių minčių.

Paskutinį balandžio pirmadienį svečiavosi moterų klubo „Seklyčia“ narės. Pasveikinta Veronika su gražiu jubiliejumi.

Popietės metu netrūko gražių prisiminimų, skaitymų, eilių.

Zina padarė visoms šventę, deklamuodama Justino Marcinkevičiaus eiles, perpintas asmeniniais įspūdžiais, prisiminimais iš mokyklos. Irena dar kartą priminė, kokią didelę reikšmę ir prasmę turi žodis, kaip smagu jo klausytis. Pianinu grojo Tatjana.

Padiskutuota ir apie kelionę. Jos metu aplankytas Tenenio vingyje stūksantis Žakainių piliakalnis, kuris datuojamas I tūkstantmečiu-XIII a. Šlaitai sutvarkyti, laiptukais nesunkiai užlipome į ąžuolais apaugusią aikštelę. Čia susirinkusios moterys tiesiog pabuvo tyliai, pamąstė apie kadais čia stovėjusią pilį, ją gynusius karžygius.

Paragauta ir Birutės keptos ir dar šiltos duonelės, užgerta šlakeliu vyno. Keli lašeliai nupilti į piliakalnį sergstinčioms krivių dvasioms.

„Pagalvojau, kad mano auka tikriausiai priimta - sukruto ąžuolo papėdėje įsikūrusios didelės skruzdės, pasigėrėjome kukliais plukių žiedeliais. Trumputė fotosesija atminimui ir nuvažiavome toliau“, - kalbėjo Aldona.

Vilkų Kampe aplankė Mindaugą Nogaitį - kraštotyrininką, Vilkų Kampo bandonijų ir armonikų muziejus įkūrėją, pedagogą, režisierių. Po pokalbiu sodyboje išskubėta į Česlovo Ramoškos vyno ūkį, kur degustavo vynus.

Didžiulį įspūdį moterims paliko Ašvos akmuo, kurį iki šiol ne visi buvo regėję. Nuostabi pavasario gamta, žaliai pasidabinę medžiai, balti slyvų žiedai taip ir džiugino akis. Visą kelią lydėjo saulutė. Moterys neslėpė savo dėkingumo šauniam vairuotojui Kostui.

Tiesa, kelionės pradžioje stabtelta prie Mažvydo akmens.

„Tikriausiai tik dabar, brandžiame amžiuje, galime iki galo suvokti pirmosios lietuviškos knygos svarbą Lietuvai, kai Karaliaučiuje ir Tilžėje buvo spausdinamos knygos ir žmonės galėjo skaityti“, - savo mintimis dalijosi literatės.  Švėkšnos kapų rimtyje dar kartą susimąstė, prisiminė sunkų knygnešių kelią. Nulenkė galvas švėkšniškiui daktarui Rugiui bei O. Pintverienei, buvusiai ilgametei Švėkšnos vidurinės mokyklos direktorei. Stabtelta prie kitų iškilių Švėkšnoje gyvenusių ir kūrusių istoriją asmenybių kapų.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar namuose jau pasipuošėtė Kalėdų eglutę?