Nuaidėjo Lietuvos Vakarų krašto dainų šventė

Šiais metais į šventę atvyko daugiau nei 4 000 chorų dainininkų, daugiau nei 500 įvairių ansamblių muzikantų ir beveik 1 500 šokėjų iš visos Lietuvos.

Sekmadienio popietę dainų šventės dalyviai rikiavosi eisenai Klaipėdos miesto gatvėmis.

Tūkstantinė eisena judėjo iš Liepų gatvės ir Herkaus Manto gatve ėjo į Vasaros estradą.

Estradoje nuo 17 valandos prasidėjo šventės koncertas.

„Turbūt tiksliausia būtų pasakyti „Sveiki sugrįžę“. Tik keletas metų, per kuriuos ne tik Lietuva, bet ir pasaulis pasikeitė. Bet daina padėjo išgyventi sunkų laikotarpį, neprarasti tikėjimo.

Daina - tai ginklas, daina - tai paguoda, viltis. Labai džiaugiuosi, kad šiandien daugiau nei 6 000 dainuojančių, šokančių, grojančių žmonių šioje estradoje džiugins visus mus ir Lietuvą.

Kartu tai stiprus mūsų solidarumo ženklas kovojančiai Ukrainai, su kuria, neabejoju, esame visi kartu“, - šventės atidarymo ceremonijoje kalbėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Dainų šventė pradėta iškilmingai sugiedota „Tautiška giesme“, vėliau skambėjo kūriniai, dedikuoti Vytautui Didžiajam, Lietuvai, Ukrainai.

Gausiai susirinkusiems klausytojams chorai atliko ir puikiai žinomas dainas – „Lietuviais esame mes gimę“, „Už Raseinių“, „Lietuva brangi“ ir kitas.

Savo pasirodymais džiugino įvairūs šokių kolektyvai.

Šiais metais šventė buvo skirta Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 95-mečiui ir kompozitoriaus Stasio Šimkaus 135-osioms gimimo metinėms.

1927 m. birželį Klaipėdos miestas, kartu ir visa Mažoji Lietuva, atšventė savo pirmąją laisvą visuotinę Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventę.

Vydūno, Antano Vaičiūno, Adomo Brako ir kitų lietuvių šviesuolių sutelktų pastangų dėka šventė tapo dar neregėta visų lietuvininkų dvasinės kultūros, tautinio gyvybingumo manifestacija. Tokia dvasia vyko ir paskesnės - 1933 bei 1938 metų dainų šventės Klaipėdoje.

Lietuvos Vakarų krašto dainų šventės tikslas – per lietuvišką dainą ugdyti jaunąją kartą gėriui ir grožiui, skiepyti meilę ir pagarbą Lietuvai, jos žmonėms, istorijai, kultūrai.

Taip pat siekiama puoselėti ir tęsti chorinio dainavimo bei dainų švenčių tradicijas.

Į šių metų šventę dalis kolektyvų atvažiavo net neužsiregistravę ir organizatoriams teko uždavinys visus sutalpinti ir surikiuoti.

„Jei netelpa dalyviai scenoje, tai yra džiaugsmas. Vadinasi, jie pasiilgo veiksmo. Po kovido visos šventės yra tokia atgaiva…“, - kalbėjo choro dirigentas, kompozitorius Vytautas Miškinis, pasidžiaugęs gausiu jaunučių chorų skaičiumi.

„Jei norime pabrėžti savo šalies išskirtinumą, unikalumą, savastį, tautinę tapatybę, tada dainų šventės yra būtinos“, - sakė Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ vadovas Algirdas Šumskis.

Pasak jo, vėl suburta beveik 7 tūkstančių lietuviškos muzikos, dainos ir šokio puoselėtojų - tai įrodymas skeptikams, kad tokios šventės yra reikalingos.

„Tokios šventės visada gyvuos. Mes numirsime, o jos gyvuos“, - įsitikinęs A. Šumskis.