Šilutės rajono savivaldybė vertinama kaip „tamsioji zona“

2014-09-23, Saulius SODONIS
Net ir patrauklūs istoriniai – kultūriniai paminklai nepritraukia tiek turistų, kad jie galėtų turėti įtakos savivaldybės ekonominei gerovei.
Net ir patrauklūs istoriniai – kultūriniai paminklai nepritraukia tiek turistų, kad jie galėtų turėti įtakos savivaldybės ekonominei gerovei.

Žurnalas „Veidas“, vykdantis įvairius statistinius tyrimus, jau keletą metų analizuoja gyvenimo kokybę Lietuvos savivaldybėse. Niekada Šilutės r. savivaldybė nepasižymėjo aukštais reitingais. Tačiau šiemet jai Visuomenės geografijos ir demokratijos instituto ekspertas skyrė „juodosios skylės“ pavadinimą. Šilutė, lyginant su praėjusiais metais, iš 38 pozicijos smuktelėjo į 42 iš 60 savivaldybių.    
Nuosmukis

Šiais metais tyrimų rengėjai gerokai sumažino kriterijų, pagal kuriuos vertinamos savivaldybės, skaičių. Šiemet jų liko tik septyni. Tačiau tai pagrindinės dalys, kurios ir liudija kokybę. Tačiau tai greičiau tik kalba apie valdžios požiūrį į gyventojus, nes būtent nuo priimamų sprendimų labai daug kas priklauso.

Suskaičiavus ir įvertinus kriterijus bei jų rodiklius, buvo išvestas bendras vardiklis, kuris ir lėmė, kurią poziciją užima viena ar kita savivaldybė.

Vienu pirmųjų kriterijų pasirinktas socialinių pašalpų gavėjų skaičius 1 000 gyventojų. Kitaip sakant, kaip sprendžiamas užimtumo savivaldybėje klausimas. Šilutės r. savivaldybėje tokias pašalpas gauna 86,3 gyventojai. Tai nėra labai daug, nes paskutinėje vietoje atsidūrusi Kalvarijų savivaldybėje tokių gaunančių pašalpas tūkstančiui gyventojų yra 133,7. O jei palyginsime netoliese esančius Pagėgius – tai ten padėtis taip pat nėra gera – ten pašalpas gauna  statistiškai 102,1 asmuo.

Kitas vertinimui pasirinktas kriterijus – nusikalstamumas 100 tūkstančių gyventojų. Gaila, bet šis rodiklis Šilutę gerokai timptelėjo žemyn – 1715,1. Kaimynystėje – Pagėgiuose – šis rodiklis dar didesnis ir siekia 2374,6. Kita kaimynė – Klaipėdos rajono savivaldybė, kuri šiais metais pripažinta kaip geriausia savivaldybė, nusikalstamumo rodiklis siekė 980,6. O Skuode, viename Klaipėdos apskrities rajone, jis vienas mažiausių Lietuvoje ir yra 751.

Kitas svarbus, tik labiau ekonominis rodiklis – registruotų bedarbių ir darbingų gyventojų santykis procentais. Šilutėje – 14 procentų. Kaimynystėje – Pagėgiuose – jis šiek tiek mažesnis ir beveik atitinka Lietuvos vidurkį – jis 11,9 proc. Klaipėdos rajone – 8,1 proc. Paskutinę vietą „užėmusioje“ Kalvarijoje – 17,6 proc.          

Labai svarbus rodiklis, kuriam savivaldybės išties gali turėti įtakos – kiek materialių investicijų tenka vienam gyventojui litais. Šilutėje šis skaičius yra 2 148 litai vienam rajono gyventojui. Pirmoje vietoje esančiame Klaipėdos rajone – 8 827 litai. Pagėgių savivaldybėje investicijos taip pat nemažos – 5 770 litų. O Kalvarijoje – 2 110 litų gyventojui. Tiesa, čia būtų galima tik atkreipti dėmesį, kad šios pozicijos duomenys senoki – 2012 metų.    

Dar vienas požymis, pagal kurį rikiuojamos savivaldybės į eilę – tai gyventojų migracija 2013 metais. Žinoma, Statistikos departamento pateikti skaičiai nėra visiškai tikslūs, tačiau bendram palyginimui tinka, nes vienodoje padėtyje yra visos savivaldybės. Kalba eina apie tai, kad ne visi emigravę apie tai praneša ir tai daro dėl įvairių priežasčių.

Taigi, Šilutės r. savivaldybėje praėjusiais metais statistiškai emigravo 1,48 proc. gyventojų. Pagėgių savivaldybėje šiek tiek daugiau – 1,79 proc. Tyrime pirmaujančiame Klaipėdos rajone priešingai – gyventojų padaugėjo 0,91 proc. Taip pat daugėjo Vilniaus mieste, Neringos savivaldybėje. O Skuode šis rodiklis vienas liūdnesnių – išvyko 2,16 proc. Net paskutinę vietą užėmusioje Kalvarijoje tik 0,66 proc.

Dar vienas tyrimams paimtas rodiklis – tiesioginės užsienio investicijos tenkančiam vienam gyventojui. Jos taip pat šiek tiek „vėluoja“ – paimtos iš 2012 metų. Šilutė čia atrodo neblogai 1 340 litų žmogui. Palyginimui, Klaipėdos rajono savivaldybėje jos siekia 16 951 litą. Kaimynai Pagėgiuose beveik neturėtų kuo džiaugtis – tik 35 litai. Kalvarijoje – dar mažesnės – 18 litų gyventojui.    

Paskutinis vertinimo rodiklis – vidutinis darbo užmokestis. Čia buvo imti ‚šviežūs“ – 2014 metų antro ketvirčio duomenys. Šioje kategorijoje Pagėgiai gali pasigirti – vidutiniškai uždirbo po 2 087 litus. O Šilutės rajone atlyginimo vidurkis siekė 1930,7 Lt. Klaipėdos rajone atlyginimo vidurkis buvo 2116,1 Lt, Kalvarijoje – 1699,7 Lt, o Skuode – 1852,7 Lt.
Taigi – kodėl „tamsioji zona“?

Be statistinių lentelių ir palyginimų, šio tyrimo rengėjai pateikė ir keletą pastabų, kur išsakė savo pastebėjimus. Būtent vienas skyrelis net skirtas tokiais žodžiais pabrėžiant prastą mūsų savivaldybės būklę. Paanalizavus gan neblogą Klaipėdos apskrities savivaldybių padėtį, sakoma „o štai pajūrio „juodoji skylė“ – Šilutės r. savivaldybė. Netoli esanti ir į Kuršių marias atsiremianti savivaldybė reitinge užima 42 vietą. Žurnale „Veidas“ apie Šilutę rašoma taip: ,, ...Šilutės yra gan nepatogi geografinė padėtis – iki Klaipėdos daugiau kaip 50 kilometrų, todėl žmonėms važiuoti į darbą ten jau per toli, tiek uostamiesčio įtaka jau nesiekia. Pats faktas, kad ji yra pamaryje, Šilutei nieko neduoda. Kita vertus, Šilutėje, priešingai ne kitose to regiono savivaldybėse, iš esmės nėra jokio turistų srauto, todėl jos padėtis yra tokia pati kaip ir kitų periferinių savivaldybių“.

Tad nors ir labai didžiuojamės savo gamta, marių vaizdais bei vandenų ir upių gausa, iš šono pažiūrėjus ir vertinus Šilutės r. savivaldybė atrodo blankiai. Ir nors gyvename su labai gražiu šūkiu, kad vanduo ir žmonės kuria gražų gyvenimą, tačiau tai greičiau tik iliuzija patiems sau apsigauti. Iš kitos pusės per pastaruosius metus savivaldybėje ne kartą keitėsi politinis gyvenimas. Vienus politikus keitė kiti. Tačiau liūdniausia tai, kad pasikeitus jiems nutrūkdavo pradėti darbai. Tai atsiliepė ir į aptartus „Veido“ žurnale rodiklius, nes analizuojami duomenys būtent ir apima tą politinių kaitų laikotarpį.   


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!