Politikas Petras Ubartas: Prie Pagėgių valstiečių prisijungė ne valstiečiai, o perbėgėliai

Užėmė įvairias pareigas

Nuo jaunystės laikų vyras buvo labai darbštus. Dirbo sąžiningai ir dėl to buvo pastebėtas savo vadovų. Todėl karjeros laipteliais vis žengė į priekį.

„Į politiką įsitraukiau tuomet, kai pradėjo kurtis partijos. Tapau „valstiečiu“ ir juo esu iki šiol. Nuo nepriklausomybės laikų ėjau Tarybos nario pareigas – pirmiausia buvau pirmojoje Šilutės rajono savivaldybės taryboje. Pagėgius atskyrus nuo Šilutės, darbą Taryboje tęsiau Pagėgiuose iki 2019 metų. Pritrūko 8 balsų. Todėl šiandien jau nebe Taryboje“, - kalbėjo P. Ubartas.

Pašnekovas ėjo ir Pagėgių seniūno, Pagėgių administracijos vadovo pareigas. Dirbo ir Stoniškių bendrovės direktoriumi, prisidėjo ir prie žvejų įmonės kūrimo.

„Elektros tinkluose dirbau mechaniku. Po to dirbau Šilutės kelių tarnybos Pagėgių meistrijos vyriausiuoju meistru. Pagėgiams tapus Tauragės apskrities dalimi, darbus tęsiau Tauragės regiono keliuose, Pagėgių meistrijos vyr. meistru. Čia dirbau iki pensijos“, - tęsė pokalbį pašnekovas.

Visada stengėsi būti sąžiningu, prisidėti prie krašto kūrimo. Pasak P. Ubarto, bet tai, kas vyko pastaruosius keletą mėnesių, Pagėgių kraštui užtraukė tik gėdą.

Nusivylė Pagėgių politikais

„Iki 2019 metų kūriau „valstiečių“ Pagėgių skyrių. Pasitraukiau, nes prie jo prisijungė visiškai ne „valstiečiai“, o perbėgėliai. Mačiau, kad ateina asmenys, ieškantys tik asmeninės naudos. Toliau domiuosi politika Pagėgiuose ir šalyje. Tai, kas vyko paskutinius mėnesius Pagėgių savivaldybės taryboje... Kai iki paskutinės minutės, kol atėjo momentas – arba bus tiesioginis valdymas – nebuvo susitarta. Aš, kaip išbuvęs daugybę metų politikoje, nesuprantu, kaip iki tiek nueita. Aš nesuprantu Pagėgių politikų. Liko tik vienas kitas, kuris turi savo nuomonę. Iki tiek nueiti – žmonės negavo atlyginimų, sustojo projektų įgyvendinimas. Baisu. Man gėda dėl Pagėgių „valstiečių“ elgesio. Esu vienas, ko gero, likęs seniausias „valstietis“ Pagėgiuose“, - atviravo pagėgiškis.

Anot Petro, kaip jis save prisimena politikoje, visada ir net sudėtingiausioje situacijoje rado bendrą kalbą, sprendimus.

„O dabar kaip – vertė vicemerą, vertė administracijos direktorių... Kaip tokius dalykus vertinti? Kaip tokius politikus vertinti?  Neįvardinsiu pavardžių, bet tokie politikai... Ateina perbėgėliai ir sujaukia ne tik skyriaus gyvenimą, bet ir visų pagėgiškių. Artėja rinkimai. Jie vėl kandidatuos. Kažkas ir meru norės būti“, - dėstė vyriškis.

Jis klausia teismų iniciatorių, ar šie gražins 21 000 eurų į Pagėgių savivaldybės biudžetą – žmonių pinigus, kuriuos teko sumokėti buvusiai Pagėgių savivaldybės Socialinių paslaugų centro direktorei  už neteisėtą atleidimą?

Džiaugiasi savo artimaisiais

Nors ir piktina tai, kas vyksta politinėje padangėje, tačiau jis gyvenime mato daug gražių dalykų.

„Dabar gyvenu taip, kaip gyvenime negyvenau – kiekvieną mėnesį iš valstybės gaunu „atlyginimą“, gyvenu jau 41 metus vis su ta pačia. Dažnai žvejoju, o dabar ruošiamės atostogoms į užsienį – į Didžiąją Britaniją, kur gyvena dukra“, - teigė Petras.

Jam didžiausia gyvenimo dovana – šeima. Užaugino tris vaikus – Tomą, Juditą ir Rimą, kurie dovanojo penkis nuostabius anūkus – Martyną, Edmundą, Justiną, Roką ir Ievą.

Kamuolį laikas vynioja, o P. Ubartas jame visada randa, ką veikti, kam dalinti savo dėmesį, o stiprybės semiasi iš savo artimųjų.

Nemoka jis ramiai gyventi. O kodėl? Atsako paprastai: „Gal tokia prigimtis. Visada norisi būti žmonių rate“.