Tyčia padegė trečdalio milijono eurų vertės fermą

Nedirbantis, nevedęs vyriškis pasikėsino sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu - tyčia žiebtuvėliu uždegė ant nukentėjusiajai V. M. priklausančio ūkinio pastato priestato durų buvusią antklodę, pašarinės patalpoje buvusį didmaišį su sojos grūdais ir taip savo veiksmais visuotinai pavojingu būdu pasikėsino tyčia sunaikinti ūkininkei priklausantį 304 495 Eur vertės turtą. Tai yra - fermos pastatą 130 000 Eur vertės su joje buvusia įranga: pieno linija, 12 000 Eur vertės, šaldytuvu, 6 000 Eur vertės, automatinėmis skalbimo mašinomis, 2 vnt. po 180 Eur vertės, pašarais, didmaišyje supiltais sojos grūdais, bendros 235 Eur vertės, paletę mineralinių priedų, 3 200 Eur vertės, galvijais: 140 karvių, kiekviena po 870 Eur vertės, 30 telyčių, kiekviena po 450 Eur vertės, 30 buliukų, kiekvienas po 580 Eur vertės. Tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi gaisras buvo pastebėtas ir užgesintas.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad tuo laiku dirbo pas šią ūkininkę. Vieną vakarą laiką leido V. M. namuose. Buvo išgėręs dvi skardines alaus po 0,5 litro. Dviračiu išvažiavo iš ūkininkės namų, kurie yra apie 200 metrų atstumu nuo fermos. Prie fermos žmonių nebuvo. Nuvažiavo apžiūrėti netoliese fermos laukuose besiganančių karvių, kur prie aptvaro išgėrė atsivežtą alų, lengvai apsvaigo, o po to dviračiu važiavo atgal į pastatą, kur tuomet gyveno - šalia fermos.

Pravažiuodamas pro fermą pamatė, kad ten nebuvo jokių žmonių, todėl kilo mintis įeiti į vidų ir padegti fermą. Įėjęs į prie fermos esantį priestatą, vadinamą  miltine, kuri yra pereinama, perėjo į kitą patalpą, vadinamą pašarine. Toje vietoje nusprendė padegti ant medinių durų buvusią antklodę. Pats rūko, todėl turėjo žiebtuvėlį ir juo padegė antklodę. Ši ėmė rūkti, atviros liepsnos nebuvo. Paliko rūkstančią antklodę, nelaukė, kol liepsna įsidegs. Atgal grįžęs į miltinės patalpą, tuo pačiu žiebtuvėliu uždegė ant žemės rastą plastmasinį kamštelį. Šis pradėjo degti bei  lydytis ir tada degančią plastmasę numetė ant miltų didmaišio, kuris iki pusės buvo užpildytas miltais. Įmetęs kamštelį, nebeatsisukdamas išėjo iš fermos ir dviračiu nuvažiavo į pastatą, kur gyveno - tame pačiame kieme, maždaug 50 metrų atstumu nuo fermos.

Grįžęs kitiems kartu gyvenantiems bendradarbiams nieko nepasakojo apie fermos padegimą. Bet netrukus kieme kilo sujudimas, prie fermos atvyko ūkininkė ir šios vyras. V. V. pamatė iš fermos vidaus rūkstančius dūmus. Suprato, jog ferma ėmė degti ir dviračiu nuvažiavo padėti jos gesinti. Atvyko ir gaisrinė, kurią iškvietė pati šeimininkė, suėjo kiti darbininkai. Matė, kad sudegė apie pusė maišo pašarų miltinėje ir apdegė pašarinės patalpos lubos bei durys.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. pripažino, kad fermą padegė iš pykčio, nes dienos metu ūkininkės V. M. vyras jį sumušė darbo metu. Dėl to į policiją nesikreipė, nes jokių sužalojimų neliko, tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Nežinojo kodėl, bet iš pradžių apkaltinti padegimu melagingai bandė kitą žmogų - M. L. Gal todėl, kad šis buvo supykęs ant ūkininkės. Pripažino savo neteisėtais veiksmais padaręs turtinę žalą, kurią pažadėjo atlyginti.

Nukentėjusioji V. M. teisme teigė, kad iš pradžių gaisro sukėlimu įtarė buvusį darbininką M. L., nes po gaisro darbininkas V. V. minėjo, kad neseniai matęs, kaip netoli dideliu greičiu pravažiavo pilkas automobilis. Tokį automobilį turi ir M. L.

Kaltinamojo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta jo paties, nukentėjusiosios, liudytojų (liudijo visi šiame ūkyje dirbantys asmenys) parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu. Pats kaltinamasis pakankamai nuosekliai ir aiškiai papasakojo aplinkybes, kuriomis padarė nusikaltimą, pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Nusikaltimo motyvų aiškiai nurodyti negalėjo, neneigė ir alkoholio poveikio. Iš jo paaiškinimo buvo galima suprasti, kad kažkoks nekonkretizuotas pykčio, keršto jausmas alkoholio poveikyje išprovokavo šią neteisėtą veiką. Užsiminė, kad ūkininkės vyras prieš jį darbo vietoje smurtavo, todėl nusikaltimo padarymą V. V. susiejo ir su šia aplinkybe. Padegdamas nukentėjusiajai V. M. priklausančio ūkinio pastato ant priestato durų buvusią antklodę, pašarinės patalpoje buvusį didmaišį su sojos grūdais, V. V. tyčia, visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti V. M. priklausantį 304 495 Eur vertės turtą. Tik dėl visiško atsitiktinumo jis nepadarė šio nusikaltimo iki galo, nesudegino viso ūkio turto, nes ūkio darbuotojai pamatė degančias fermos duris.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas pripažino V. V. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį ir paskyrė laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant per visą bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.