Kaimo turizmas: apie Mažąją Lietuvą, jos istoriją, papročius

2022-08-02
Rasa ir Sigitas Stoniai.
Rasa ir Sigitas Stoniai.
Mociškių palivarko - kaimo turizmo sodybos - šeimininkai Rasa ir Sigitas Stoniai puikus pavyzdys tiems, kurie netiki, kad krašto istorija, kultūra, amatai gali tapti traukos centru. Šeima labai prisideda prie savo krašto kultūros populiarinimo ir nelieka nepastebėta. Šiemet juos pasiekė dar vienas apdovanojimas.

Sodyba gamtos oazėje

Sodybos vietoje kadaise stovėjo sena prieškariu statyta stambaus ūkininko sodyba, priklausanti Jorgui Budriui, garsiojo vokiečių rašytojo Johaneso Bobrovskio žmonos dėdei. Iki 1923 metų ir Antrojo pasaulinio karo metu ši vieta buvo Vokietijos teritorijoje. Lietuvos–Vokietijos siena buvo visai netoli – vos už trijų kilometrų.

Būtent šia istorine dvasia Mociškių palivarkas ir atkurtas. Sodybos aplinka iš tiesų žavi. Čia žmogus turi galimybę susilieti su gamta – tyras oras, šalia gražuoliai medžiai, kurių sakų ar žiedų kvapą jauti net sodyboje. Aplink lyg gėlių kilimas prižiūrima pieva ir užburianti ramybė.

S. Stonys, kaimo turizmo verslą pradėjęs 2004 metais, ne vieno akį džiugina, kai pasipuošia mažlietuvio kostiumu.

„Man ne tik patinka kalbėti apie savo kraštą, jo istoriją, bet ir pasipuošti kostiumu – parodyti, kaip anksčiau atrodė apranga“, - teigė pašnekovas.

Dabar į Mociškius užsuka turistų autobusai, įvairių edukacijų mėgėjai, ieškantys nakvynės gamtos apsuptyje ar norintys tiesiog paskanauti autentiško maisto.

Galima paskanauti autentiško maisto

Nuolat kaimo turizmo sodyboje stovyklauja vaikai, baidarėmis Jūros upe, vandens keliu, iš Mociškių leidžiasi aktyvaus poilsio mėgėjai.

Tik čia gali paragauti tikro Mažosios Lietuvos šiupinio, štrudelio,  išgerti puodelį gilių kavos ir išgirsti šišioniškių kalba kalbančius šeimininkus.

Palivarke siūloma išbandyti tris maisto edukacijas: „Lietuvininkų valgių ypatumai“, „Valdininko pietūs“ ir „Dvaro pono pietūs“.  Pristatant svečiams kultūrinį paveldą, daugiausia kalbama apie laikotarpį po Pirmojo pasaulinio karo, ypač iki 1923 metų.

Vėl apdovanotas bitininkystės ūkis

Čia galima daug sužinoti ir apie bitininkystę Mažojoje Lietuvoje, mat apie tai geriausiai išmano pats S. Stonys. Prieš keletą metų ūkiui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija paskelbė kaip geriausiai įgyvendinusį bityno modernizavimo projektą.

Bitynas turi ir nacionalinės kokybės produktų gamybos ženklą „Kokybė“.

Šiemet Plungės kultūros centre pagerbti ir apdovanoti konkurso „Metų ūkis 2021“ laimėtojai. Geriausi ūkiai rinkti 28 savivaldybėse, konkurse dalyvavo 276, o laimėtojais tapo 84 gyvybingi, tvarūs, pažangūs, perspektyvūs ir puikiai besitvarkantys įvairių dydžių ūkiai.

Tarp pirmos vietos laimėtojų pagal hektarų dydį mažiausias yra  Rasos ir Sigitos Stonių bitininkystės ūkis, turintis per 70 avilių. Tačiau ūkis tikrai ypatingas. Šiemet jų įkurta įmonė „Agrūnė“ minėjo 30 metų veiklos jubiliejų, o kaimo turizmo sodyba „Mociškių palivarkas“ – 15-ąjį gimtadienį.

„Tai yra kruopštaus ir nelengvo darbo įvertinimas. Ūkis ūkiui nelygu. Bitininkystės ūkis nėra šimtai hektarų ar krūva galingos technikos. Tai specifinė ūkininkavimo šaka. Smagu, kad tai pripažįsta, kad tai yra žemės ūkis nors gyvūnėliai labai maži“, - kalbėjo S. Stonys.

Pasak jo, sekasi jiems labai gerai. Džiaugiasi, kad kasmet bičių šeimų skaičius didėja.

Prieš keletą metų užklupęs gaisras bitininkui padarė nemažai nuostolių – sudegė patalpos ir medaus apdorojimo įranga.  Dabar ūkis ją jau įsigijo naują.

Keliautojų grupėms sodyboje pristatomos dvi labai populiarios edukacijos: „Bičių produktai maistui, grožiui ir sveikatai“ ir „Bitininkystė Mažojoje Lietuvoje“. Taip svečiai išragauja įvairiausio medaus ir kitų bičių produktų, neatsidžiaugia iš vaško plokštelių gaminamomis žvakutėmis.


Straipsnio komentarai

Patyręs to senbuvis2022-08-03
Tai pasodink, jei įrodymų turi. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
senbuvis 2022-08-03
Jūs tiek pavogtumėt, dar ne tokius verslus puoselėtumėt. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
vietinis2022-08-02
Geri žmonės, ir puikūs ūkininkai, sėkmės Jums, o mes laimingi kad garsinate mūsų kraštą, ačiū Jums. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?