Kapinės – rašytinis šaltinis, įamžinęs istoriją

Čia išvykos-edukacijos dalyvius pasitiko Ramučių parapijos kunigas Remigijus Šemeklis, kuris vedė ekskursiją po bažnyčią, buvo prisiminta istorija apie Klaipėdos kraštą, Ramučių parapiją, sužinota, kad Ramučių krašte beveik visi kalbėjo vokiškai. Buvo prisimintas evangelikų kunigas, teologijos daktaras, profesorius Vilius Gaigalaitis, nes Karaliaučiaus uni­versiteto teologijos fakulteto auklėtinis, baigęs mokslus paskirtas dirbti į mūsų kraštą.

V. Gaiga­laitis pradžioje pamaldas laikė Eidaičių kaimo mokykloje. 1900 m. pastatyta nedidukė, laikina bažnytėlė, bet ne Eidaičiuose, o gretimame Ramučių kaime. Nuo 1901 m. dvasinė apylinkė imta vadinti šiuo vardu. Po metų, 1902-aisiais, ji gavo savarankiškos parapijos teises. Pagerbiant Mažosios Lietuvos politinio, visuomenės ir kultūros veikėjo, evangelikų kunigo, teologijos daktaro, profesoriaus Viliaus Gaigalaičio atminimą, jo vardu pavadinta pagrindinė Ramučių gatvė.

Dabartinė Ramučių evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1929 metais pagal architekto K. Gutknechto (Gutknecht Kurt) projektą, beje, jis projektavo ir Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčią. Smagu, kad Ramučių bažnyčia išliko iki mūsų dienų, džiugina visų akį raudonu mūru ir nauju stogu.

Padėkoję už įdomų pasakojimą Ramučių parapijos kunigui R. Šemekliui, „ekspedicijos“ dalyviai patraukė į gretimo Kurpų kaimo kapines. Edukacinį užsiėmimą vedė kraštotyrininkė, bibliotekininkė Onutė Miliauskienė (Usėnai). Onutė jau prieš gerą dešimtmetį pradėjo domėtis Mažosios Lietuvos paveldu, senosiomis evangelikų liuteronų kapinėmis, vadinamomis muziejumi po atviru dangumi. Edukacijos dalyviai Kurpų kaimo kapinėse mokėsi įamžinti ir suregistruoti kapinėse likusius senus kryžius, antkapinius paminklus ar jų likučius, išmoko atskirti antkapio tipus (rėminiai, sarkofaginiai), kryžius (kalti ar lieto metalo), medžiagą, iš kurios pagaminti antkapiai. Kurpų kaimo kapinėse rastos 22 kapavietės. Išklausę vadovės O. Miliauskienės nurodymų, pasiskirstę po du, visi  kibo į darbą. Jaunuosius edukacijos dalyvius sudomino šis užsiėmimas, nors tai daug atidumo, kruopštumo, kantrybės reikalaujantis darbas. Daug naudingos informacijos apie šias kapines suteikė Kurpų kaimo gyventoja Marta Vaičiulienė.

Susidomėjęs mūsų darbu buvo dar vienas asmuo – Valdas Zagorskas (Klaipėda), kuris atvyko tėvų žemėje esančiuose aviliuose medaus išimti. Medkopį atidėjo, kad išvykos dalyvių bitelės nesugeltų, bet atrado dar vieną kapavietę, kuri ir buvo užfiksuota.

Išvyka - tai tik darbų pradžia, po to bus užvesta byla, nubraižytas detalus kapinių situacijos ir kapaviečių išsidėstymo planas, išsamiai aprašytas privažiavimo prie jų maršrutas, užpildyti 28 aprašų formų vienetai, padaryta 81 nuotrauka. Kurpų kapinių teritorijoje auga didžiulis ąžuolas, senos tujos, teritorija nušienauta. Smagi diena buvo: daug pamatyta, daug naujo sužinota, Ramučių ir Usėnų jaunimas susibendravo, o ir oras kaip pagal užsakymą. Grįžę dalyviai bibliotekoje dar bendravo prie arbatos puodelio, skanavo blynų su vyšnių uogiene.

Kraštotyrinės išvykos-edukacijos dalyviai bibliotekoje aplankė tautodailininkės Violetos Astrauskienės (Švėkšna) tapybos darbų parodą „Angelų sapnai“.