Tautinių mažumų atminimo įamžinimas Žemaičių Naumiestyje

2022-09-14, Saulius Sodonis

Važiuojantys iš Šilutės Šilalės kryptimi, vos už 17 kilometrų privažiuoja nemažą gyvenvietę - Žemaičių Naumiestį. Miestelis išsidėstęs trijų upelių santakoje: Lendros, Šelmens ir Šusties. Jo istorinis centras ir yra minėtų upelių susibėgime, kurį vykstantys pro šalį labai dažnai pravažiuoja nė nestabteldami. Suprantama, ką besižvalgysi, jei automobilis smagiai į tą slėnį nurieda. Tad, jei specialiai nesustoji, šalia nuo pagrindinio kelio esantis jo senamiestis nepamatytas ir lieka. O visai be reikalo.    

Žemaičių Naumiestis turi savitą ir įdomią istoriją. Vos už trejeto kilometrų nuo Lietuvos sienos su Rytų Prūsija, arba, kaip sakoma, su Mažąja Lietuva, esantis miestelis gyvybės ir plėtros iš šių dviejų valstybių ir sėmėsi. Tvarka čia buvo tokia, kokią nustatė Lietuvos įstatymai ir valdovai.  Tačiau žmonių gyvenimui įtakos turėjo ir netoliese esantys Rytprūsiai: iš ten ir kultūriniai, ir ekonominiai dalykai pasiekdavo.  

Be nuo seno šiose vietose gyvenusių žemaičių dėkingą vietą gyvenimui bei neprastam pragyvenimui kadais čia atrado žydai. Būdami neblogi prekeiviai bei amatininkai, jie naudojosi pasienio gyvenvietės privalumais: prekybą vystė ir į Lietuvą, ir iš Lietuvos - žinojo, kur ką pigiai gauti, kur parduoti. Iš prigimties gudrūs ir nuovokūs jie mokėjo pirkėjams visą tai tinkamai pateikti ir pasiūlyti. Ir jiems tai sekėsi. Pagrindinė prekybos vieta nuo seno ilgą laiką buvo turgus. Tad aplink jį žydai ir kūrėsi: statėsi būstus gyvenimui, tuo pačiu tinkamus ir prekybai. 

Į miestelį dėl pačių įvairiausių priežasčių iš Rytų Prūsijos kėlėsi to krašto gyventojai: ir lietuvininkai, ir vokiečiai. Jie į Naumiestį (ilgą laiką jis tik taip buvo vadinamas) nešė ne tik savo pasaulio suvokimą, kultūrą, protestantišką religiją, bet ir ekonominius dalykus. Taip miestelis įgavo pasienio kultūrų žmonių spalvų. O tai ne tik žmonių santykiai, bet ir kraštovaizdis. Nederėtų užmiršti ir po III Abiejų tautų padalinimo čia iš Rusijos caro atkeltų rusų. Nors ir ne itin ryškią, tačiau savo „spalvą“ miestelio kraštovaizdyje ir jie paliko.  

XX a. būta nemažai įvairių tragiškų kataklizmų. Nežiūrint to, ano amžiaus miestelio centro išvaizda bemaž nepakitusi iki šių dienų išliko. Nors šiuolaikinis gyvenimas atnešė savo naujų medžiagų, tačiau dar galime neblogai atsekti, kur kas gyveno, kur kokia buvo įstaiga, kokie įvykiai kur klostėsi. Žemaičių Naumiesčio muziejus, oficialiai vadinamas Šilutės H. Šojaus muziejaus ekspozicija, parengė ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos konkursui pateikė projektą „Istorinių tautinių mažumų paveldo objektų pažymėjimas Žemaičių Naumiestyje“. Jis buvo pripažintas tinkamu ir jam skirtas finansavimas. Prie jo įgyvendinimo prisidėjus ir Šilutės rajono savivaldybei, pradėti lentelėmis žymėti pastatai bei vietos, kurios susijusios su Žemaičių Naumiestyje gyvenusiomis tautinėmis mažumomis – žydais, vokiečiais bei kitomis. Tai savotiškas pagarbos ženklas miestelį kadais stačiusiems ir jį puoselėjusiems žmonėms.   

Žymėjimo dailiomis lentelėmis darbai miestelyje jau prasidėjo ir rugsėjo 15 d., Europos kultūros paveldo dieną, įvyks šio projekto pristatymas. Pradžia - 16 val. prie paminklo „Kritusiems už Lietuvos laisvę 1919–1922 m.“.

Po pažintinės kelionės miestelio centru visi bus laukiami istoriniame pastate - užeigoje „Skambalinė“. Čia vyks diskusija „Tolerancijos kultūra Žemaičių Naumiestyje“. Tai įdomi tema, nes skirtingų tautybių, kultūrų bei religijų miestelio gyventojai kadais draugiškai sugyveno. Planuojama, kad atvyks žydų kultūros žinovai, laukiama ir kitų įdomių pašnekovų bei kultūrų žinovų.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?