Baltų vienybės ir Rudens lygiadienio popietė Katyčiuose

2022-10-04, Senųjų tradicijų kultūros centro etnografė-vadybininkė Nijolė STANELIENĖ
Marinos Lodusovos nuotr.
Marinos Lodusovos nuotr.
Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Įsikūrusios kaimynystėje baltų gentys išgyveno tūkstantmetę istoriją. Baltams dažnai tekdavo kautis su užpuolikais, ginti savo žemes, savo gyvastį, savo savastį. Baltai išgyveno, nes jų stiprybė buvo vienybėje ir tikėjime.

Baltų vienybės diena švenčiama kasmet, pažymint 1236 m. įvykusį Saulės mūšį, per kurį sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas baltų žemių užkariavimas. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos parlamentai Saulės mūšio dieną paskelbė Baltų vienybės diena.

Kur gyva dar protėvių atmintis, kur gyvena žmonės, save tapatinantys su baltais, rugsėjo 22 d. švenčiama Baltų vienybės diena. Žmonės buriasi  baltų atminties vietose: ant piliakalnių, alkakalnių, senkapių, degina laužus, prisimena istoriją.

Rugsėjo 22 dienos popietę katytiškiai taip pat būrėsi gražiame gamtos kampelyje šalia Šyšos upės. Čia buvo minima Baltų vienybės diena ir Rudens lygiadienis. Ant kalvelės prie tvenkinio buvo uždegtas Baltų vienybės laužas, pagarbinta ugnelė Gabija, sugiedota Tautiška giesmė. Apie  mūsų protėvius baltus popietės metu kalbėjo Vainuto gimnazijos Katyčių skyriaus vyresniųjų klasių moksleiviai. Juos paruošė mokytoja Rasa Jonaitienė.

Baltų vienybės diena sutampa su Rudens lygiadieniu. Saulės kelias dangaus skliautu visais laikais buvo ir yra labai svarbus žmogaus gyvenime. Rudens lygė - metas, kai dienos trukmė trumpam susilygina su nakties. Pažymint šią dieną, tradiciškai būdavo dėkojama dievybėms už subrandintą derlių ir pasitinkamas kitas – tamsusis – laikotarpis, priverčiantis atsigręžti į savo dvasinį gyvenimą bei protėvių išmintį. Švenčiant rudens lygiadienį, pabrėžiama šiltojo metų laiko pabaiga ir perėjimas į šaltąjį. Šią dieną tradiciškai atnašaujama dievybėms už išaugintą, subrandintą derlių. Katytiškiai, susibūrę į šią popietę, taip pat prisiminė senąsias protėvių tradicijas.

Apie tai kalbėjo Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro folkloro kolektyvo „Vainuta“ moterys. Seniūnė Gražina Kungienė, dėkodama Žemės Dievams už išaugintą derlių, kalbėjo apie mūsų maisto pagrindą - duoną - ir ja vaišino visus susirinkusius į renginį. Svečias, Žemaičių Naumiesčio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios  parapijos klebonas Stanislovas Anužis savo kalboje pabrėžė mūsų visų vienybę, savastį. Folkloro kolektyvo moterys priminė, kad šiuo metu jau ypatingą vaidmenį vaidina mūsų namuose ugnis. Ji sugrįžta į namų židinį, kur rusens, bus apgaubta, globojama iki pavasario lygės – šiltojo metų laiko sugrąžtų. Folkloristams priminus apie aukas Dievams, seniūnė buvo pakviesta paaukoti šiaudinę ožio skulptūrą. Suliepsnojus vaisingumo simboliui ožiui, bendruomenės pirmininkas Viktoras Vaitiekovas uždegė ir kitus iš šieno surištus baltiškus ženklus. Šiuos ženklus renginiui edukacijos „Dekoracijų rišimas iš šieno“ metu rišo Vainuto gimnazijos Katyčių skyriaus moksleiviai kartu su mokytoja Brigita Vitkauskiene ir etnografe Nijole Staneliene. Liepsnojantys ženklai – tokia buvo Rudens lygės ir sykiu Baltų vienybės apeiga, tokia jos auka.

Visus susirinkusius vienijo ne tik prisiminimai apie mūsų tautos papročius, bet ir liaudies dainos, dainuojamos su folkloro kolektyvu „Vainuta“ (vad. Jolanta Majienė), kartu su bendruomenės nare Diana Mickiene ant laužų kepamos bandelės, katytiškės Kristinos Kailiauskienės išvirta kvapni mėtų arbata.

Ačiū visiems, kartu praleidusiems šią nuostabią, saulėtą rudens popietę. Tik vienybėje - kalbėdami savo  kalba, tvirtai stovėdami Šventojoje savo protėvių Žemėje ir nepamiršę savo papročių bei tradicijų išliksime kaip tauta ir būsime stiprūs.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?