Jono Genio malūno istorija „įsuko“ pažintinius edukacijų sparnus

2022-12-14
Ikimokyklinio amžiaus vaikams buvo pasiūlytos edukacijos, kurių metu kalbėta apie technikos išradimus bei malūnus.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams buvo pasiūlytos edukacijos, kurių metu kalbėta apie technikos išradimus bei malūnus.
Gargždų krašto muziejus, besiruošdamas kitų metų naujienai – ekspozicijai apie Jono Genio vėjo malūną, jau „suka“ istorijos bei edukacijų sparnus, pristatydamas minėto malūno istoriją bei unikalumą.

Istoriniai tyrimai bei edukaciniai užsiėmimai

Muziejus įgyvendino projektą „Ratu suku, miltus malu“, finansuotą Lietuvos kultūros tarybos Tolygios kultūrinės raidos Klaipėdos apskrities programos ir Klaipėdos rajono savivaldybės.

Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė pasakoja, kad projekto įgyvendinimo metu pasirašyta sutartis su istoriku, humanitarinių mokslų daktaru, Lietuvos liaudies buities muziejaus atstovu Eligijumi Juvencijumi Morkūnu, su kuriuo bendradarbiaujama renkant bei sisteminant medžiagą apie vėjo malūnų istoriją. Šią medžiagą muziejininkai naudoja edukacijoms rengti. Planuojant edukacijas taip pat surengtas susitikimas su Klaipėdos rajono švietimo centro atstovais bei pedagogais. Susitikime aptartos galimybės bei būdai, kaip patraukliau ir įsimintiniau pristatyti vėjo, vandens malūnų istoriją, reikšmę senovės bei šių dienų lietuvio gyvenime.

Įgyvendinant projektą „Ratu suku, miltus malu“ taip pat kurtos edukacinės priemonės ir organizuoti užsiėmimai mažiesiems muziejaus lankytojams.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams buvo pasiūlytos edukacijos, kurių metu kalbėta apie technikos išradimus bei malūnus. Kalbėta konstruojant lego modelius kartu su būrelio „Bricks 4 kids“ edukatoriais. Kiekvienas dalyvis edukacijos metu sukonstravo malūną, kuris, prijungtas prie elemento, suko sparnus.

Pradinių klasių mokiniams buvo pasiūlyta edukacija, kurios metu kiekvienas jų galėjo susirinkti veikiantį malūno modelį iš faneros. Edukacijas Klaipėdos mieste bei rajone vedė Aleksandras Ronkus, Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos technologijų mokytojas ekspertas, 2020 metais pelnęs „Metų mokytojo“ titulą. Edukacijos vyko Gargždų krašto muziejuose, mokyklose Klaipėdos rajone bei Klaipėdos mieste. A. Ronkaus sukurtas malūno modelis gali būti naudojamas edukacijose su grupe arba pavienių konstravimo entuziastų namie.

Projekto veiklos bei susitikimai su švietimo atstovais taip pat inspiravo dar vieną kūrybinį projektą − edukacinio leidinuko-užduočių knygelės parengimą bei leidybą. Agluonėnų etnografinės sodybos vadovės Giedrės Rudaitytės rengiamos žaismingos užduotys ikimokyklinio ir pradinių klasių mokiniams edukacinių užsiėmimų muziejuje metu.

J. Genio malūno istorija bei perspektyvos

Muziejus nuo 2016 metų ieškojo galimybių išsaugoti J. Genio vėjo malūno metalo ir medienos detales, kurios ilgą laiką buvo sudėtos pavėsinėje bei pristatyti malūno techninį išskirtinumą.

J. Genio vėjo malūnas ypatingas savo konstrukcijų sprendimais. Daugelio vėjų malūnų pagal vėjo kryptį sukdavosi „galva“ su sparnais, o J. Genio malūnas sukdavosi visu korpusu su ratukais.

Jo būta penkiabriaunio, su nedideliu priestatėliu, karkasas medinis, skiedromis apkaltais šonais. Vokietijoje pirktus įrenginius velenais suko 4 sparnai. Keturių aukštų, 13 m aukščio (neskaitant sparnų) pastatas buvo pastatytas ant ratelių ir važiavo žiediniu bėgiu.

Nors malūnas buvo įtrauktas į technikos paminklų sąrašą, tai jo neišgelbėjo. 1979 m. bebaigiantis sugriūti malūnas su viltimi atstatyti išvežtas į Rumšiškių liaudies buities muziejų. Deja, malūnas deramo muziejininkų dėmesio nesulaukė, o per 20 metų supuvo pagrindiniai malūno mazgai.

Agluonėniškiams pavyko susigrąžinti malūną, parsivežti jo detales į Agluonėnus, tačiau paramos atstatyti išlikusius jo elementus negavo, nes unikalų malūną iš technikos paminklų sąrašo išbraukė, panaikino stovėjimo vietą.

Gargždų krašto muziejui pavyko gauti ES finansavimą. Planuojama kitų metų antroje pusėje pristatyti ne tik įrengtą ekspoziciją, bet ir edukacinius užsiėmimus įvairaus amžiaus lankytojams.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar reikėtų siųsti Lietuvos karius į Ukrainą?