Nustebsite sužinoję: virusai mus mato ir girdi

Atskleisti svarbią viruso savybę padėjo bakterijos „Viruso gebėjimas reaguoti į savo aplinką, įskaitant organizmo šeimininko gaminamus elementus, prideda „dar vieną sudėtingą sluoksnį viruso ir šeimininko sąveikai“, – teigia biologijos mokslų profesorius ir tyrimo autorius Ivan‘as Erill‘as. Šiuo metu virusai naudojasi šiuo gebėjimu savo naudai, tačiau ateityje, anot I. Erill‘o, tai bus galima išnaudoti jų nenaudai.

Žurnale „Frontiers in Microbiology“ publikuotame tyrime daugiausia dėmesio buvo skiriama bakteriofagams (dar vadinamais fagais) – virusams, kurie užkrečia bakterijas. Šiam tyrimui naudojami fagai galėjo užkrėsti ląsteles-šeimininkes tik tuo atveju, jei bakterijų ląstelės turėjo specialių priedų: „pili“ ir „flagella“. Šie priedai padeda bakterijoms judėti ir poruotis. Bakterijos sukuria baltymą, vadinamą „CtrA“, kuris yra atsakingas už priedų susidarymo kontrolę. Tyrimas atskleidė, kad daugybė fagų, priklausomų nuo šių priedų, savo DNR rodo modelius, kuriuose gali prisijungti „CtrA“ baltymas.

Pagalba kuriant antivirusinius vaistus

Profesorius I. Erill‘as teigia, kad šiame tyrime buvo atskleista svarbi viruso savybė: „Virusas naudoja ląstelių intelektą, kad priimtų sprendimus. Jei tai vyksta bakterijose, tai neabejotinai vyks ir kituose, augalų ir gyvūnų, organizmuose.“ Šios išvados gali turėti didelę įtaką antivirusinių vaistų kūrimui. Pavyzdžiui, jei virusas, įsitvirtinęs organizme, nori išlikti ir išgyventi jame, jis, tikėtina, norės žinoti, kokiame audinyje jis yra bei koks stiprus šeimininko imuninis atsakas į infekciją. Tyrimo autoriai tikisi, kad šie atradimai padės atverti naujų gydymo būdų. „Jei kuriant antivirusinį vaistą žinoma, kad virusas klauso konkretaus signalo, galbūt galima apgauti tą virusą. Pradedame suvokti, kaip aktyviai virusai mus stebi. Jie stebi, kas vyksta aplinkui, ir pagal tai priima sprendimus“, – apibendrina profesorius I. Erill‘as.

Delfi.lt