Merginos, vertos milijono

2023-01-20, Kalbino Regina RENČELIAUSKAITĖ

Dvi jaunos šilutiškės - penkiolikmetės Jovita Pudžmytė ir Enrika Miknevičiūtė - jau gerai žinomos Lietuvos profesionaliame bokso pasaulyje. Ne vieną aukso medalį turinčios bokso trenerio Vinco Murausko auklėtinės stebina ir džiugina savo pasiekimais. Gražios, stiprios, valingos ir be galo kuklios merginos siekia ir toliau garsinti Šilutės vardą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Dėl bokso Jovita paliko gimtąjį Skuodą

- Jovita, tu dėl bokso palikai gimtus tėvų namus Skuode ir persikėlei gyventi į Šilutę?

- Taip. Pati esu iš Skuodo, bet atvažiavau gyventi į Šilutę vien dėl bokso ir trenerio Vinco Murausko. Kai mano tėtis pastebėjo, jog man puikiai sekasi boksuotis, norėjo didesnių rezultatų, pradėjo domėtis geriausiais Lietuvos bokso treneriais ir jam rekomendavo V. Murauską. Treneris, pamatęs mano sugebėjimus, pasakė, jog turiu didelį potencialą, ėmėsi mane treniruoti ir po metų, 2020-aisiais, tapau Lietuvos jaunučių čempione.

- Ar patinka Šilutė? Greitai pripratai prie naujos vietos?

- Taip, gana greitai. Šilutė ir Skuodas - nedideli miestai. Čia labai graži gamta, draugiški žmonės. Man tikrai patinka. Gyvenu su sese, nuomojamės butą. Sesuo studijuoja Klaipėdoje ir važinėja į paskaitas, o aš lankau Šilutės pirmąją gimnaziją. Ar mokykloje žino, jog lankau boksą? Žino, bet aš nemėgstu girtis ir daug apie tai kalbėti. Dar neteko panaudoti kumščių ir, tikiuosi, niekada neteks, tik ringe. Stengiuosi būti visuomet draugiška, gerbiu visus žmones.

- Kaip susidomėjai boksu?

- Mano tėtis namuose įrengė nedidukę sporto salę, kurioje kabėjo bokso kriaušė ir pats būdamas boksininku mėgėju vis ją „padaužydavo“. Turiu jaunesnį broliuką, tai tėtis bandė jį mokyti bokso paslapčių, o aš juos stebėjau iš šalies. Man tada buvo vienuolika metų ir aš nieko apie boksą nebuvau girdėjusi, bet žiūrint į juos boksuojantis, man labai patiko ir paprašiau tėčio ir mane pamokyti. 

- Jovita, papasakok, koks jausmas, kai tu iškovoji Lietuvos čempionės medalį?

- Oi, sunku nusakyti. Didžiulis sumišimas, nebejauti jokio nuovargio, tik džiaugsmą ir pasididžiavimą savimi bei dėkingumą už palaikymą savo šeimai ir treneriui.

- Ar turi dar kokių pomėgių be bokso?

- Kai gyvenau Skuode, lankiau šokių būrelį – tai buvo tautiniai ir pramoginiai šokiai. Labai mėgstu šokti. Net galvoju, gal ir Šilutėje pradėti vėl lankyti šokius. Dar neapsisprendžiau, nes mano pagrindinę gyvenimo dalį užima mokslai ir boksas. Nors bokse irgi yra šokio elementų, reikia daug judėti, būti vikriai. Boksas  - tai menas.

Dėl svajonės kovoti ringe Enrika įveikė savo didžiausią baimę

- Enrika, kiek laiko jau lankai bokso treniruotes?

- Lankau penkerius metus, bet su pertraukomis, tiesiog kažkuriuo metu pradėjau bijoti lipti į ringą. Bet laikui bėgant, padedant tėčiui, po mūsų ilgų pokalbių su treneriu įveikiau šį psichologinį barjerą. Ir dabar be šios sporto šakos nematau savo ateities. Jis leidžia man išreikšti save, parodyti savo charakterį, kovoti pačiai su savimi ir kartu atsipalaiduoti. Be abejo, tai taip pat stiprina sveikatą.

- Skamba neįtikėtinai, kad jau du kartus Lietuvos bokso čempionė iš pradžių bijojo lipti į ringą.

- Taip, tai buvo. Pamenu, prieš pirmas varžybas jau belipant į ringą labai išsigandau ir apsiverkiau, bet treneris vis tiek privertė lipti į ringą. Po to mečiau boksą trejiems metams. Bet daug kalbėjomės su tėčiu ir nusprendžiau grįžti.

- Enrika, aš žinau, jog be bokso tu dar ir šokti mėgsti.

- Taip, labai. Šoku nuo mažens. Septynerius metus lankiau Šilutės meno mokykloje šokių studiją „Pamarietę“. Ir dabar šoku kolektyve „Žvaigždūnė“. Puiki vadovė ir kolektyvas. Kaip man pavyksta viską suspėti ir suderinti? Kai nori, gali viską.

- Pamatęs tave kiekvienas pagalvotų, kokia graži mergina ir niekas neįtartų, jog gali lankyti boksą ir bet kokiam įžūliam priekabiautojui gerokai užvožti. Tikiuosi, nebuvai patekusi į keblią situaciją, kur reikėjo panaudoti jėgą?

- Ne, neteko. Aš net pasakyčiau, jog lankau boksą ne tik tam, kad pati apsiginčiau, bet ir greičiau tam, kad galėčiau apginti kitus, silpnesnius. Galiu pateikti pavyzdį - turiu mažesnį broliuką, kurį mokykloje užgauliojo ir iš jo tyčiojosi vienas žmogus. Be galo myliu savo broliuką ir dėl jo viską padaryčiau. Tai teko tam vaikinui, kuris skriaudė mano brolį, parašyti SMS žinutę... Jis žinojo, jog lankau boksą, ir iš karto paliko mano broliuką ramybėje. Pamenu, buvau paskui tą žmogų sutikusi gatvėje, tai jis net į akis man bijojo pažiūrėti.

- Tu tapai dvejus metus iš eilės 2021 ir 2022 m. Lietuvos jaunučių bokso čempione ir Europoje vykusiame čempionate, užėmei penktąją vietą. Tai nerealūs pasiekimai. Ar ketini ir šiemet važiuoti į Europos čempionatą?

- Ko gero, taip. Bet dar neapsisprendžiau, nes vėl suveikė tas psichologinis momentas, kai išsigandau lipti į ringą. Su trenerio pagalba įveikiau jį, nors tikrai bijojau. Tėtis su mama mane irgi labai palaiko ir drąsina. Tik mamytė labai jaudinasi. Kai dalyvavau Europos čempionate, mama stebėjo mano varžybas per televiziją ir be galo išgyveno, net verkė. Bet mano tėveliai labai mane palaiko ir įkvepia siekti aukštų rezultatų.

- Ką tu galėtum palinkėti savo amžiaus jaunimui?

- Būtinai sportuokite! Ateikite nors į vieną bokso treniruotę tiesiog pabandyti. Jeigu jums nepatiks boksas – rinkitės kitą sporto šaką, tik sportuokite. Jeigu sėdėsite kompanijose ir gersite alkoholį bei rūkysite, tai kelias į niekur. O sportas jus išmokys disciplinos, sutvirtėsite fiziškai ir psichologiškai, tapsite ištvermingi ir valingi – tai kelias į sveiką ir laimingą gyvenimą.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Kiek Jums tenka laukti vizito pas šeimos gydytoją?