Duotas startas klaipėdos krašto metams – priekulėje įteiktos istorinės mažosios lietuvos vėliavos

Svarbu prisiminti ir branginti

Nuskambėjus neoficialiam Mažosios Lietuvos himnui, kurį atliko Priekulės kultūros centro jungtinis kolektyvų choras, istorinės etnografinio regiono vėliavos scenoje suplevėsavo visų vienuolikos rajono seniūnijų seniūnų rankose. Už Klaipėdos krašto istorijos tyrinėjimą, kultūros puoselėjimą ir sklaidą jos taip pat įteiktos ir profesoriui Domui Kaunui, priekuliškei rašytojai Editai Barauskienei, kultūros darbuotojai, dreverniškei Virginai Asnauskienei ir istorikei, humanitarinių mokslų daktarei Silvai Pocytei.

Dar viena vėliava parvežta į Gargždus. Sausio 15 d., minint tikrąją 1923 metų sausio sukilimo datą, simboliškai Mažosios Lietuvos krašto vėliava bus pakelta prie buvusio Mažosios ir Didžiosios Lietuvos pasienio punkto, kur šiandien yra įkurtas Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras.

Sveikindami su šaliai reikšminga sutartimi, Klaipėdos rajono vadovai meras Bronius Markauskas ir mero pavaduotojos Ligita Liutikienė ir Violeta Riaukienė atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos krašto atskyrimas, o vėliau ir prijungimas prie Lietuvos paliko didelį pėdsaką šalies istorijoje. Klaipėdos rajone gyvena ir sugyvena įvairių tikėjimų, skirtingas kultūras puoselėjantys žmonės, tačiau juos visus vienija meilė Lietuvai ir savo kraštui.

„Dėkojame visiems, kūrusiems ir kuriantiems Lietuvą. Be galo svarbu branginti, prisiminti ir tyrinėti istoriją tokią, kokia ji buvo. Todėl ačiū tariame visiems, kurie atlieka didelius darbus ir žinias apie šį istorinį laikotarpį perduoda mums visiems“, – kalbėjo Savivaldybės vadovai.

Renginio metu pristatyta ir rašytojos, Gargždų miesto garbės pilietės E. Barauskienės knyga ,,Šimtas metų po vienu stogu: Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva 100-mečiui“. Šventės dalyviai taip pat išgirdo ir Vilniaus universiteto profesoriaus D. Kauno pranešimą „Ar Klaipėdos kraštas buvo prijungtas ar suvienytas su Lietuvos Respublika? Lemtingi 1923 metų sausio dienų įvykiai“, o muzikinius kūrinius dovanojo kompozitorė, dainų atlikėja ir kūrėja Raminta Naujanytė-Bjelle.

Renginių gausa – visame rajone

Klaipėdos rajone vyks ir daugiau šiam istoriniam įvykiui paminėti skirtų renginių – kviečiame dalyvauti. Vasario 16 dieną, kai minima ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Priekulės kultūros centras visus pakvies į Ernsto Vicherto teatro meninę kompoziciją „Dievas, kurdamas Lietuvą, į dalis jos nedalino“. Rugpjūčio mėnesį nuaidės ir „Vilhelmo teatrų festivalis“, dedikuotas Klaipėdos krašto suvienijimo su Lietuva 100-mečiui.

Dovilų etninės kultūros centras planuoja „gyvenimą prie Mažosios Lietuvos sienos“ pristatyti nacionalinėje televizijoje, taip pat rajono gyventojams ir svečiams pasiūlys elektroninį žemėlapį su jame išsidėsčiusiomis Mažosios Lietuvos kapinaitėmis Klaipėdos rajone, taip pat edukacijas apie siauruką, 1830–1831 m. sukilėlių pasitraukimą į Prūsiją, Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. Rudenį Dovilų etninės kultūros centras pristatys ir keliaujančią fotografijų parodą, kurioje atsispindės Mažosios Lietuvos tradiciniai augalai nuo biologijos iki simbolikos. Taip pat bus atliekami ir etnografiniai lauko tyrimai „Mes ir jie…“, siekiant parodyti kintančią Klaipėdos rajono gyventojų tapatybę.

Į renginių ciklą įsijungs ir J. Lankučio viešoji biblioteka, kuri pretenduoja Gargždams pelnyti Lietuvių kalbos dienų sostinės vardą. Planuojami renginiai, kuriuose apie kalbą bus pasakojama pasitelkiant įvairias meno formas – muziką, šokį, vaidybą, taip pat  organizuojami seminarai, edukacijos, protmūšiai, ekskursijos.

Gargždų kultūros centro kino teatras „Minija“ gegužės mėnesį pakvies į teatro etiudų apie Klaipėdos krašto prijungimą bei kino filmo peržiūrą, kurią lydės diskusija „Jungiam“. O Gargždų krašto muziejus planuoja parengti ir pristatyti žaidimą „Pirklio kelionė“, skirtą būtent Klaipėdos krašto metų paminėjimui.

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras ruošiasi sukurti ir paženklinti kultūrinį maršrutą „Sieną tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos“ bei suorganizuoti keliaujančią fotografijų parodą, kurioje būtų pristatoma, kaip kultūros paveldo objektai  atrodė 1923–1939 metais ir kaip atrodo dabar.