Istorikas apie Sausio 15-ąją Pagėgiuose: valdžia visiškai negerbia savo krašto

2023-02-10, „Šilokarčemos“ informacija
Sausio 15 d. minėjimai vyko net Čikagoje.
Sausio 15 d. minėjimai vyko net Čikagoje.
„Šilokarčema“ jau rašė apie Mažajai Lietuvai didžią Sausio 15-ą dieną. Šiemet suėjo lygiai 100 metų, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. Šią dieną didžiuliai minėjimai bei renginiai nuaidėjo visose savivaldybėse, esančiose Mažosios Lietuvos krašte. Klaipėdoje viešėjo net šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, Šilutėje buvo atidengiamos atmintinės lentos, vyko maratono varžybos, renginių netrūko Neringoje ir net Klaipėdos rajono savivaldybėje, kurios tik nedidelę dalį sudaro Mažosios Lietuvos teritorija. Na, ir kaip taisyklė, išimtimi tapo liberalų valdomi Pagėgiai.

Sausio 15-ąją Pagėgiuose nevyko jokių renginių, minėjimų ar kažko panašaus. Net mero sveikinimo, kad ir elektronine forma, tiesiog nebuvo. Nekalbant apie tai, jog beveik 20 metų pačiame Pagėgių centre stovi paminklas, skirtas būtent šiai progai. Prie jo neskambėjo nei oficialios kalbos, nei gėlių nebuvo padėta, trumpai tariant - valdžia buvimu Lietuvoje tiesiog nesidžiaugia.

Istorikai neteko amo

Tokiu poelgiu Pagėgių valdžia nustebino ne tik vietinius gyventojus ar
kaimynines savivaldybes, bet ir akademinę visuomenę. „Šilokarčemos“ pakalbintas istorikas Ernestas Lukoševičius neslėpė nuostabos. Jau daug  metų Mažosios Lietuvos istorijai atidavęs Amerikos lietuvis niekaip negali suprasti tokio valdžios poelgio.

„Aš tikrai niekaip nesuprantu. 100 metų tokiai sukakčiai, tai būna tik vieną kartą gyvenime. Įsivaizduokite, net Čikagoje buvo surengti du minėjimai sausio 15-ąją, sekmadienį. O čia, Pagėgiuose, kur visa teritorija įeina į Mažosios Lietuvos ribas, net menkiausios kalbos prie paminklo nebuvo pasakyta. Tai yra visiška nepagarba savo kraštui, ne kitaip“, - sakė E. Lukoševičius.

Turėjo atsirasti paminklas, bet...

Istorikas taip pat atskleidė įdomų faktą, jog jis pats su kolegomis dar 2021 metais Pagėgių valdžiai siūlė šiai progai pastatyti paminklą. „Taip, buvo mūsų komandos susitikimas su meru. Dar 2021 metų rudenį aptarėme galimą  vietą paminklui. Numatėme, jog Birutės gatvėje būtų puiki vieta.

Paminklas turėjo būti pastatytas Klaipėdos sukilimo savanoriams. Jų buvo per 1 500, o iš Pagėgių - apie pusšimtis. Tai būtų buvęs pirmasis toks unikalus paminklas Lietuvoje. Šiam projektui buvo pritarusi ir ministerija, buvo galima gauti finansavimą. Būtų buvę galima originaliai pažymėti šią datą bei turėti ilgametę išliekamąją vertę, tačiau viskas taip ir pasiliko tuščiomis kalbomis. Aš dar ne kartą bandžiau kreiptis į Savivaldybę, kad pradėtų kažkas judėti, bet... Abejingumas savo kraštui tiesiog bado akis, neturiu ką daugiau ir pakomentuoti“, - tikino E. Lukoševičius.

Architektas: panašu, kad Savivaldybė apkiauto

Nuostabos neslėpė ir architektas, daugelio panašių projektų autorius

Stanislovas Pūtvis. „Tikrai buvo puiki idėja ir turėjome ketinimus pastatyti paminklą Pagėgiuose visiems Klaipėdos krašto sukilėliams. Pagėgių politikų kalbos atrodė realios, juo labiau, kad tam buvo pritarusi ir šalies valdžia, tačiau viskas tik ir liko ketinimais bei kalbomis“, - teigė žymus architektas. Žurnalistų paklaustas, kaip vertina Pagėgių valdininkų poelgį, kai sausio 15-ąją ne tik neatsirado paminklas, bet ir nebuvo net menkiausio minėjimo, S. Pūtvis atsakė tiesiai: „Tai tik įrodo, jog Savivaldybė yra apkiautusi“.

Savivaldybė teisinasi protų mūšiais

„Šilokarčema“ primena, jog kalbinti Savivaldybės vadovai meras Vaidas Bendaravičius ir administracijos direktorė Dalija Irena Einikienė teisinosi, jog renginiai šia proga vyko. Vienas tokių - sausio 13-ąją vykęs protų mūšis kultūros namuose. O meras teigė, jog „ta tema pasisakė vienoj, kitoj vietoj, prie Sausio 13-osios“. Tačiau panašu, kad šie pasiteisinimai neįtikina istorikų.

E. Lukoševičiui tokie teiginiai atrodė netgi juokingi. „Atsiprašau, bet prajuokinote. Kokie protų mūšiai? Suprantama, kad įvairiausius renginius galima organizuoti ištisus metus ir tai yra puiku, turbūt tai daro save gerbiančios įstaigos ar organizacijos, tačiau kalba eina konkrečiai apie valdžios požiūrį. Ar jūs įsivaizduojate, pavyzdžiui, tos pačios Sausio 13-osios minėjimą minint ne Sausio 13-ąją, o kokią nors kitą dieną ar kitos šventės metu ir sakyti, jog dėl to nereikia nieko daryti pačios šventės metu? Tikrai juokinga priedanga“, - tikino istorikas.


Straipsnio komentarai

Citata Iš straipsnio2023-02-12
,,Tai yra visiška nepagarba savo kraštui, ne kitaip“, - sakė E. Lukoševičius. "Tai sugebėjot ponas Kęstai komski ne tik savo laikrašty, bet ir profesoriam apdergt apie Pagėgius. Lygiai taip darė jūsų brolis v. komskis su Kuturiu prieš anuos rinkimus apie biblioteką, su Kazimieru Juraičiu visai Lietuvai transliavo, tik tada ant jūsų varė. Nu ir broliai Komentaras patinka Komentaras nepatinka
282023-02-11
Kęstai nevirpink oro su savo ,,Kęsto ir Dainoros susijungmas'' paminklu. kai tiek arti rinkimai, kas tau minės okupacijos ir aneksijos datas. Juokdariai. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Pagėgiuose2023-02-10
dauguma pokario atėjūnai ir jų palikuonys, kuriuos valdo kiti atėjūnai... tarpukario vietinių ir jų palikuonių vienetai...
Nuo kada okupavimas yra šventė okupuotiems...nebent okupantai vaidina švenčiančius...
Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Šiuo klausimu2023-02-10
geriau patylėti , nes kuo skiriasi Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos , nuo Donecko ,Luhansko , Chersono ir Zaporožės prijungimo prie Rusijos . Kadangi Klaipėdos kraštą Lietuva prisijungė neteisėtai , tai teko gražinti Vokiečiams . Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?