2015 m. Mėnulio sėjos kalendorius

2015-03-24, Karolina KIRTIKLYTĖ
Sekunde.lt nuotrauka
Sekunde.lt nuotrauka
Svogūninės gėlės, žydinčios rudenį, yra sodinamos ankstyvą pavasarį ir žydi tik rudenį. Jos vadinamos rudeninėmis gėlėmis.

Griežčiai – kryžmažiedžių šeimos dvimetis augalas, prie mėsingos šaknies turintis lapų. Tai greitai bręstantis ir šalčiui atsparus augalas. Šakniavaisinis griežtis daugiausia auginamas pašarui, bet yra ir daržovinių jo veislių. Valgomi šakniavaisiai, nors anksčiau buvo valgomi ir lapai.

Bulvės -  ne veltui bulvės vadinamos antrąja duona. Šios daržovės turi visų būtinų organizmui maistinių medžiagų ir vitaminų. Išvesta daugybė bulvių rūšių, todėl šakniagumbių sudėtis skiriasi. Tačiau apie 75–80 proc. šviežiaus gumbo sudaro vanduo. Sausos medžiagos pagrindas – krakmolas. Jo bulvėse randama apie 18 proc.

Bulvinė saulėgrąža arba topinambas – astrinių šeimos augalas. Tai daugiametė 1,5 m. aukščio žolė. Stiebas – 1,5–2 m aukščio, viršuje šakotas. Žydi rugsėjo–spalio mėnesiais, sėklos paprastai nesubręsta ne tik dėl šiltų orų stygiaus, bet ir dėl mejozės sutrikimų.

Ropiniai svogūnai. Svogūnams skirtingose vystymosi fazėse reikia nevienodos temperatūros. Sėklos pradeda dygti 2–3 °C, tačiau tokioje temperatūroje dygsta labai lėtai. Greičiausiai sudygsta esant 25 °C. Svogūnų laiškai geriausiai auga 20–23°C temperatūroje. Šaknys pradeda augti esant 2–3°C šilumos, ta­čiau temperatūrai pakilus iki 5–10 °C jos auga daug greičiau. Dygimo ir augimo pradžioje svogūnai mėgsta drėgmę, vėliau jos reikia mažiau, o mažiausiai brendimo metu. Bręstant drėgmės perteklius ypač žalingas, nes skatina svogūnus vėl augti, ir tada nurautos roputės blogai laikosi. Augantiems svogūnams reikia šviesos, todėl jų nesodinkite po vaismedžiais.

Šakninės petražolės. Dirva prieš sėją turi būti giliai ir puriai įdirbta, suvoluota, drėgna. Vengti dirvų, kur po liūčių paviršiuje susidaro pluta, kuri trukdo dygstantiems augalams. Lauką reikia paruošti prieš pat sėją, kad sėklos būtų pasėtos į šviežiai įdirbtą žemę. Jei planuojate auginti dideliame plote ir viso jo negalite apsėti per dieną, siūloma tą daryti atskirais plotais (per vieną dieną paruošti ir apsėti vieną plotą). Petražolių sėklos labai smulkios, todėl sėjos tikslumui reikia sutelkti ypatingą dėmesį. Tankiame pasėlyje petražolių šaknys išaugs smulkios, bus daug nestandartinės produkcijos. Rekomenduojami atstumai tarp lysvių yra 67 arba 75 centimetrai. Sėti reikėtų kiekvienoje lysvėje dviem per 6–8 cm nutolusiomis eilėmis. Sėjimo gylis – apie 1 cm. Sėjimui naudojamos tikslios sėjamosios.

Ridikėliai, ridikai – viena pirmųjų pavasario daržovių, puiki priemonė nuo pavasarinės avitaminozės. Ridikėliai turtingi C, B1, B2, PP vitaminų, įvairių fermentų, gerai įsisavinamų kalio, natrio, geležies, fosforo mineralinių medžiagų. Geriausios – daugiau kaip 2 mm skersmens. Ridikėlių sėklos daigios 3-4 metus, geriau sėti šviežesnes. Saulės šildomuose stikliniuose ar plėvele dengtuose šiltnamiuose ridikėlius galima sėti jau kovo pradžioje, žinoma, jei žemė atšilusi. Jie spės užaugti iki šilumamėgių daržovių sodinimo. Lauke ridikėliai sėjami saulėtoje, šviesioje vietoje kuo anksčiau pavasarį, kai tik galima įeiti į dirvą (šalpusniui sužydus, t.y. kovo pabaigoje, balandžio pradžioje) arba pirmą kartą vos pasitraukus įšalui. Jie nebijo šalčio, pakenčia iki -6° C šalnas. Anksti pasėjus, kai dirvoje daug drėgmės, laistyti reikia mažiau, šakniavaisiai užauga kokybiškesni. Nors tinkamiausia augimo temperatūra 18–22 laipsniai šilumos. Iki pirmo tikrojo lapelio susiformavimo galima uždengti plėvele, vėliau uždengti nebent prieš šalnas. Per šiltai laikomų ridikėlių lapai auga geriau nei patys ridikėliai.

Burokuose gausu angliavandenių, todėl tai yra puikus ir greitas būdas suteikti organizmui energijos, nors juose nėra daug kalorijų (45kcal/100g) bei riebalų. Burokai yra didelis mineralų šaltinis, randama daug natrio, kalcio, fosforo, geležies bei magnio. Taip pat burokuose itin daug vitamino C, vieno iš stipriausių natūralių antioksidantų, kurie kaip ir morkose esantis beta-karotinas kovoja prieš laisvuosius radikalus organizme. Burokuose esanti folio rūgštis yra labai svarbi tinkamam naujų ląstelių augimui. Be to, folio rūgštis būtina nėsčiosioms bei žmonių fiziniui gijimui. Tyrimai įrodė, jog sveikatai naudingos medžiagos, esančios burokuose, užkerta kelią kelių rūšių vėžiui, daugiausiai – storosios žarnos. Šviežiuose burokuose randamas svarbus junginys – betainas. Tyrimai įrodė, jog jis sumažina junginius, susijusius su uždegimais. Kitaip tariant, tai priešuždegiminis maisto produktas, kuris padeda apsisaugoti dar ir nuo senėjimo. Padeda valyti kepenis.

Salierams reikia derlingo dirvožemio, kuris negreitai išdžiūsta. Kad augalas būtų aromatingas, augavietė turi būti pakankamai saulėta. Pasak specialistų, salierai priklauso tai daržovių grupei, kuriai reikia palyginti daug maistinių medžiagų. Šiuo požiūriu salierus galima lyginti su kopūstiniais augalais ir pomidorais. Anksti pavasarį sėklas pasėjus ir daigus paauginus patalpoje, derliaus galima sulaukti greičiausiai. Daigai išpikuojami, o į atvirą gruntą sodinami gegužės mėnesį. Lapiniams salierams pakanka 10–15 cm atstumo.

Krienai. Sodinimui krienų šakneles pasiruoškime iš rudens. Tinka 0,8-1,2 cm storio šaknelės, nupjautos nuo storesnių, skirtų maistui šaknų. Šakneles supjaustykime 15-20 cm ilgio gabalais, sudėkime į dėžutę susluoksniavę su smėliu arba durpėmis ir padėkime į rūsį. Pavasarį ant krienų šaknelių išauga daug pumpurų. Prieš sodinimą palikite tiktai viršutinius pumpurus, o kitus pašalinkite. Į dirvą krienus sodinkite anksti pavasarį, šalpusniui pražydus. Storesnis šaknelių galas turi būti viršuje. Sodinkite įstrižai (45° kampu), atstumus tarp jų palikime 70x30 cm. Sodinkime tokiu gyliu, kad viršutinis šaknies galas užsižertų 2-4 cm storio žemės sluoksniu. Pasodinę palaistykite. Lapams išaugus iki 15-20 cm aukščio, krienus kaupkime 10-12 cm gyliu. Paprastai krienai sodinami daržo pakraštyje, nes greitai plinta šakniastiebiais ir juos vėliau sunku išnaikinti.

Česnakas – daugiametis žolinis augalas. Stiebas tiesus, 30-60 cm aukščio. Lapai plokšti, linijiški. Žydi smulkiais žiedais, susitelkusiais skėčiuose. Žiedyne išauga žiediniai pumpurai, kurie sunyksta nepražydę, ir oriniai svogūnėliai. Sėklų nebrandina. Svogūnėlis susideda iš 6–30 skiltelių, sujungtų balta plėvele.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?