Ko verta žmogaus gyvybė?

2015-03-25, Karolina KIRTIKLYTĖ
Kovo 20-ąją Šyšos upėje galimai bandė nusiskandinti moteris.
Kovo 20-ąją Šyšos upėje galimai bandė nusiskandinti moteris.

Kovo 20 dieną, penktadienį, kai visa Lietuva stebėjo saulės užtemimą, pažvelgę pro „Šilokarčemos“ redakcijos langą pamatėme Šyšos pakrantėje besiblaškančią telefonu kalbančią moterį. Pastaroji vaizdžiai skėsčiojo rankomis. Susidomėjome, kas vyksta. Išėję laukan išgirdome šaukiant: „Žmogus skęsta!“. Pribėgus arčiau radome į Šyšos upę įkritusią moterį. Jos galvą laikė vyriškis ir prašė, kad padėtume ją iškelti iš vandens. Į pagalbą šilutiškiui puolė „Šilokarčemos“ redakcijos darbuotoja Birutė Mickienė. 

Zita Gečienė – didvyrė, suskubusi apie nelaimę informuoti specialiąsias tarnybas. Ji neliko abejinga nelaimės ištiktai moteriai. „Vos prieš 20 minučių ėjau pro šalį į polikliniką. Mačiau ją sėdinčią ir geriančią alų. Grįžtant po vizito poliklinikoj nustėrau. Pamačiau ją įkritusią į vandenį iki kaklo. Tik ranka judėjo, tad supratau, jog dar gyva. Suskubau iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet ji dar niekaip neatvažiuoja“, - susijaudinusi pasakojo moteris. Pirmas skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą buvo 11 val. 41 min. Paskambinus antrą kartą numeriu 112, kai buvo praėjusios 4 minutės nuo pirmojo skambučio, išgirdome, jog pranešimas jau yra perduotas, ir netrukus turėtume išvysti greitosios medicinos pagalbos automobilį. Išvydome. Medikai į tokį ekstra iškvietimą, galima sakyti, visiškai neskubėjo. Prie Šilutės geltonojo tilto stovėjo automobilių eilėje ir tvarkingai laukė savo eilės, kuomet galės pravažiuoti. O kur tada įspėjančiosios sirenos? Juk jas įjungus visi vairuotojai turi duoti kelią specialiosioms tarnyboms. Atvykę į įvykio vietą medikai ir toliau niekur neskubėjo. Tik mums paraginus: „Gal galėtumėte greičiau? Čia žmogus miršta!“, - ėmė bėgti link nukentėjusiosios. Kol laukėme medikų, moteris iš lėto atgavo sąmonę ir pravirko. „Šilokarčemos“ redakcijos darbuotoja B. Mickienė nuo pat pradžių nesitraukė nuo nelaimėlės. Ji su dar vienu vyriškiu ištraukė skenduolę iš vandens. Birutė po įvykio sakė, jog skenduolė buvo beprotiškai sunki: „Ji buvo visa prisigėrusi vandeniu. Aš labai išsigandau, galvojau, jog ant mano rankų ir numirs. Ačiū Dievui atsigavo. Mane labai sukrėtė šis įvykis. Nesijaučiu jokia didvyre. Manau, kiekvienas tokioje situacijoje būtų pasielgęs lygiai kaip ir aš“ , - ašarų negalėjusi sulaikyti pasakojo Birutė.

Kodėl medikai „skubėjo“ lėtai?

Šilutiškė Zita, pamačiusi vandenyje įkritusią moterį, telefonu 112 kvietė greitąją medicinos pagalbą. Skambinta 11 val. 41 min., o greitoji pagalba atvyko tik 11 val. 49 min. Kodėl tiek ilgai reikėjo laukti? Juk nelaimės vieta yra vos kilometras nuo greitosios medicinos pagalbos. Ir svarbiausias klausimas, kodėl greitosios medicinos pagalbos automobilis važiavo be įjungtų įspėjamųjų garsinių signalų ir prie geltonojo tilto mašinų eilėje laukė savo eilės kuomet galės pravažiuoti?

Nieko nelaukę susisiekėme su VšĮ „Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centras“ direktoriumi Liutauru Indriuška. Vadovas mus pakvietė pokalbiui jo kabinete. „Galiu patikinti ir dokumentaliai įrodyti, kad į įvykio vietą nuo pranešimo gavimo momento atvykome per tris minutes. Apie minutę užtruko kol ekipažas atsispausdino gautą pranešimą, kol įsėdo į automobilį ir pajudėjo. Gyventojams nereikėtų painioti VšĮ „Pirminės sveikatos priežiūros centro“ ir greitosios medicinos pagalbos stoties, kuri yra kiek tolėliau nei mūsų centras – Tulpių gatvėje, - pasakojo direktorius. – Labai daug kas priklauso ir nuo to, kokį pranešimą Bendrajam pagalbos centrui pateikė skambinantysis, ar jis tikslus, ar aiškiai nusakoma nukentėjusiojo būklė ir t.t. Nuo to priklauso, ar gausime pranešimą su numeriu 1 – tai reikštų, jog mums reikia važiuoti įjungtais švyturėliais, ar tai bus 2 numerio pranešimas – į kurį taip pat reaguosime iškart, tačiau brigada važiuos be įjungtų švyturėlių. Dėl šio konkretaus atvejo, kai greitoji važiavo be švyturėlių ir laukė eilėje prie tilto, tai galiu jums paaiškinti – tiltu gali pravažiuoti tik viena mašina, be to, yra greitį ribojantys kalneliai, tad automatiškai vairuotojas nepuls iš eilės. Antra, kaip jau minėjau, kokio numerio iškvietimą gavome, taip ir vykstame į iškvietimą. Šiuo atveju iškvietimas buvo 2 numerio, vadinasi, greitosios medicinos pagalbos automobilis važiavo be įjungtų švyturėlių. Būna net tokių atvejų – gauname iškvietimą apie galvos traumą. Nuvykstame, o ten tik menkutis įbrėžimas. Ir vis tiek turime vykti, juk nežinai, kada tai bus tikrai rimta galvos trauma. Šiuo konkrečiu skendusios moters atveju galiu dar kartą patikinti, jog reagavome vos tik gavome pranešimą iš Klaipėdos bendrojo pagalbos centro padalinio. Suformuotą pranešimą gavome praėjus dviem minutėms po to, kai skambino moteris“.

Bendrasis pagalbos centras pranešimą apie nelaimę gavo 11 val. 41 min., Klaipėdos BPC – 11 val. 42 min.,  o Šilutės GMP pranešimas pasiekė 11 val. 44 min. Nesunku suskaičiuoti – 3 minutės kol „suvaikšto“ duomenys. Į įvykio vietą GMP brigada išvyko 11 val. 45 min. Prie nelaimėlės medikai atvyko 11 val. 49 min.,  o po keturių minučių, suteikus pirmąją pagalbą, nukentėjusioji buvo išgabenta į VšĮ „Šilutės ligoninė“ Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Ten ji pristatyta 11 val. 55 min. Tad aiškiai matosi, kad nuo pat pirmos minutės, kai buvo pranešta apie nelaimę, iki nelaimėlės pristatymo pas medikus praėjo 15 minučių.

Kai skendusi moteris buvo pristatyta į VšĮ „Šilutės ligoninė“, susisiekėme su jos vadovu Dariumi Steponkumi. Direktorius dar nebuvo asmeniškai informuotas apie šį įvykį, bet žadėjo pasidomėti ir mums perskambinti. Po kelių minučių sulaukėme skambučio: „Šiuo metu nukentėjusioji tiesiai iš Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus paguldyta į Reanimacijos skyrių. Dar nėra sąmoninga, jai išplautas skrandis, suteikta kita būtinoji pagalba. Kūno temperatūra normali, atšalusi nebuvo, o tai labai stebėtina, mat buvo įkritusi į tokį šaltą upės vandenį. Galiu pasakyti, kad išgelbėjote žmogaus gyvybę“, - tą dieną sakė D. Steponkus.  Praėjus savaitgaliui dar kartą pakalbinome VšĮ „Šilutės ligoninė“ vadovą D. Steponkų apie išgelbėtosios moters būklę. „Penktadienį mums besikalbant telefonu moters būklė po truputėlį pradėjo stabilizuotis. Vakare ji jau buvo sąmoninga, o šeštadienį ryte ją perkėlėme į VšĮ „Švėkšnos psichiatrijos ligoninė“ – moteris serga rimta psichikos liga. Tai nėra vien depresija. Manau, kad tai ir buvo  priežastis, dėl ko moteris galimai bandė prieš save pakelti ranką, - sakė D. Steponkus. – Galiu tik dar kartą padėkoti jūsų darbuotojai, kuri nepabūgo ir išgelbėjo žmogui gyvybę“.  

Tiek penktadienį, iškart po įvykio, tiek pirmadienį, jau aprimus aistroms, bandėme susisiekti su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus darbuotojais: viršininku Rolandu Miliumi bei viršininko pavaduotoju Nerijumi Žudžiu. Nei penktadienį, nei pirmadienį jų darbo vietose neradome. Pasak šio skyriaus vyresniosios specialistės Gintarės Indriulės, jie nežinia kur išvykę. Ji mums liepė bandyti paskambinti vėliau.  Klausimas vienas ir labai opus – kam reikėjo išleisti šitiek pinigų naujai sistemai, jei ji veikia nepilnai?  Bandoma vytis užsienyje idealiai veikiančią Bendrojo pagalbos centro 911 sistemą? Bet ar ne per didelę kainą mes mokame už tai? Juk skendusios moters galėtų ir nebūti gyvųjų tarpe, jei ne atsitiktinių žmonių pagalba, kurie visas aštuonias minutes bandė gaivinti moterį, kol atvyko greitoji medicinos pagalba.


Foto galerija

Skenduolę iš šalto upės vandens ištraukė ir atgaivino atsitiktiniai šilutiškiai.Zita Gečienė - moteris, nelikusi abejinga tam, ką pamatė grįždama iš ligoninės.
„Šilokarčemos“ redakcijos darbuotoja B. Mickienė: Nesijaučiu jokia didvyre. Ačiū Dievui, jog moteris atsigavo.VšĮ „Šilutės PSPC“ direktorius Liutauras Indriuška ir GMP vyr. slaugytoja Alma Venzelienė vienbalsiai teigė, jog daug kas priklauso nuo pranešimo turinio.

Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Kiek planuojate išleisti pinigų kalėdinėms dovanoms?