Šlapdriba, plikledis, lijundra: kiek dar teks kentėti?

2015-03-30, Ieva Urbonaitė-Vainienė, www.DELFI.lt
Foto: DELFI (T.Vinicko nuotr.)
Foto: DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Reikia nepamiršti – kovas yra šaltojo periodo mėnuo ir tik balandį galima vadinti šiltojo periodo pradžia. Taip DELFI teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė.

Pasak klimatologės, pavasariniai šalčio sugrįžimai – nieko nepaprasto kovą. Nuo Naujųjų pradedame laukti pavasario, todėl taip sunku sulaukti.

„Tiesa, šiemet kaip ir neturėjome žiemos, tas šilumos laukimas gal jau ir atsibodo, todėl labai apsidžiaugėm, kai trimis savaitėmis anksčiau nei įprastai, buvo pavasariškai sušilę. Taip įsijautėm į pavasarinius orus, kad nebenorime nė girdėti apie žiemą, tačiau cirkuliaciniai procesai turi savo persitvarkymo ritmą, tad šaltesnių ir šiltesnių periodų kaita – natūrali“, – komentavo specialistė.

Dr. A. Galvonaitės žodžiais, dienomis saulė jau daro savo darbą, bet jei yra apsiniaukę ir vėjuota, kaip pastarosiomis dienomis, ir ji nepadeda, nesušildo. Kita vertus, kai apsiniaukę, nėra tokių atšalimų naktimis. Turime ir tai įvertinti kaip pliusą.

Pagal klimatologinius stebėjimus, į Lietuvą pavasaris ateina maždaug apie lygiadienį. „Tai kad atšilus visi išsirengėme, dar nieko nereiškia“, – sakė dr. A. Galvonaitė.

Velykinės pusnys – iki palangių

Kalbėdama apie artėjančias Velykas, DELFI pašnekovė priminė, kad Kalėdos būna tą pačią dieną, o Velykos gali būti ankstyvos, kaip šiemet, ir vėlyvos, net balandžio pabaigoje. „Pamenu Velykas, kurios labiau priminė Kalėdas – tiek sniego buvo iš po žiemos dar likę“, –pateikė pavyzdį dr. A. Galvonaitė, prisimindama velykines pusnis, kurios siekė iki palangių.

Ar ir šiemet dar gali rimtai drėbtelėti sniego? Klimatologė abejojo: „Sunku pasakyti, kiek iškritęs sniegas pasilaikys. Kita vertus, jis mums labai naudingas“.

Pasirodo, kai sninga, nėra tokio naktinio atšalimo, šalnų. Be to, tirpstantis sniegas padeda žemei sukaupti drėgmės. Lyjant lietui vanduo nubėga, o tirpstant sniegui labiau gersis į žemę, nes pašalo kaip ir nelikę.

„Augalams tai labai gerai, nes mes jau seniai kalbame, kad drėgmės taip trūksta, kad jau ir šuliniai baigia išdžiūti. Jeigu sniegas ilgai nesilaikys, jis padės žemei tos drėgmės sukaupti ir leis greičiau atsigauti augalams“, – paaiškino klimatologė.

Pasak dr. A. Galvonaitės, didelių neigiamos temperatūros nukrypimų nenusimato, todėl sniegas nepakenks ir žydintiems augalams, nes jie tokio šalčio nebijo, kaip ir grįžę paukščiai.

Nepataria pulti į daržus ir darželius

Sodininkams ir gėlininkams klimatologė priminė paprastą, klimato kaitai nepasiduodančią taisyklę: viską reikia daryti laiku. Vasarį neverta pulti sodinti, net jei ir šilta.

„Man buvo keisčiausia, kai žmonės svogūnus pasodino. Svogūninė diena dar tik gegužę, per Šv. Stanislovą, o jie susiruošė juos dabar sodinti. Tačiau juk žemė – šalta! Svogūninės gėlės sodintinos tik pasibaigus šalnoms, antraip žemėje tie svogūnėliai supūva. Susodinkite tokiu metu jurginus – ir ką turėsite?“ – patarė neskubėti klimatologė.

Kita dr. A. Galvonaitės minėta problema iš egzotinių kraštų parsivežti augalai, kurie pas mus nėra aklimatizavęsi. Juos reikia sodinti tuomet, kai žemė visiškai šilta, nebesitikima šalnų sugrįžimo. O Lietuvoje šalnų dar ir birželio mėnesį pasitaiko.

„Pavasarinis šalčio sugrįžimas sudygusiems augaliukams pavojingesnis už rudenines šalnas, kurios paprastai derliau nepaveikia. O pavasarinės šalnos – pavojingos“, – priminė dr. A. Galvonaitė.

Gandrai – protingesni už mus

Laukiantiems pavasario klimatologė patarė dažniau pasekti orų prognozes ir nesitikėti, kad jei kiek sušilo, tai visiems laikams.

„Važiuodama per Lietuvą mačiau grįžusius gandrus, tačiau kol kas nė vieno tupinčio lizde. Jie dar kažkur vaikštinėja ir mąsto. Man atrodo, kad gandrai darosi protingesni už mus, skubančius ir vis ko nors prisidirbančius“, – juokavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja.

Kada sugrįš šiluma ir kokių orų tikėtis Velykoms

Šiemet kovas prasidėjo gana šiltais orais, tačiau vėliau juos keitė vėsa. „Tokiu nepastovumu pasižymėjo visas pirmasis pavasario mėnuo. Šiuo metu kovo ir balandžio sandūra, o šalyje įsitvirtinęs šaltesnis oras vyraus ir pirmoje balandžio pusėje“, – komentavo Gismeteo.lt direktorius Kęstutis Petkevičius.

Deja ir per Šv. Velykas jis nieko gero negalėjo pažadėti. Numatomas lietus, gausus debesuotumas, o ir temperatūra dar nebus labai maloni.

„Galima sakyti, vyraus tikras pereinamasis laikotarpis, kurio metu dar gali pasitaikyti visko. Tačiau įpusėjus mėnesiui jau sulauksime daug daugiau saulėtų dienų, o termometrų stulpeliai šoktelės aukščiau. Tikėtina, jog tokie orai išsilaikys iki gegužės ir pavasaris daugiau nekrės nemalonių pokštų“, - vylėsi K. Petkevičius.

Vertindamas pastarųjų metų tendencijas Gismeteo.lt direktorius pastebi, jog šaltojo sezono ilgalaikės orų prognozės pasitvirtina pastebimai dažniau. Tačiau pastarųjų vasarų laikotarpiu tiksliai parengti ilgalaikę prognozę tampa tikru iššūkiu.

 


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar jūsų namas – renovuotas?