Nepyk, Martynai, nepamiršome, tik truputį pavėlavome

2023-11-25, Irena ARLAUSKIENĖ
Susibūrimo akimirka
Susibūrimo akimirka
Taip TAU literatai atsiprašo Šv. Martyno, kad savo susibūrimą paminėti Martyno dieną nukėlė vėliau net savaitę. Bet kaip suspėti? Juk lapkričio 11-tą  visi skubėjome į šventę – jubiliejinį „Verdainės“ ansamblio koncertą. Nerasi mūsų mieste žmogaus, kurio nedžiugintų šio kolektyvo koncertai ir visa veikla, įkvėpta ypatingos asmenybės Reginos Jokubaitytės.

O pirmadienį – jau mūsų laukė eiliniai darbai:  nagrinėjome poezijos žanrus nuo lyrinio eilėraščio iki psalmių – juk dauguma mūsų sambūrio narių rašo poeziją, po to bėgute į repeticiją, antradienį ir trečiadienį – kiekvienam susikaupusių darbų krūva, ketvirtadienį – Rūtos Čiuželienės karpinių parodos pristatymas Venckų bibliotekoje (Klaipėdos raj.) ir pavakare – Nijolės Marytės Šerniūtės knygos „Vilkų kampo Eliza“ pristatymas bibliotekoje. Nors autorė gyvena Pensilvanijoje, ji yra „Vėdryno“ sambūrio narė. Penktadienį vėlgi paskaita TAU humanitarinio fakulteto studentams apie Vydūno sugrįžimą (lektorius S. Sodonis). Pagaliau šeštadienis – Šv. Martyno diena – jau, galim sakyti, tradicinis mūsų susibūrimas. Apibūdinkim jį A. J. Greimo sakiniu: „Tautos atminties beieškant“. Taigi prisimename, ką reiškia pasakymas „Ant gabjaujo pjausma gaidį, spėliojame, kokį artimiausio meto ir kokią žiemą pranašauja Martyno diena.

Neiškenčiame ir truputį koreguojame martynišką lėmimą – einame maginiu rateliu apie obelį, (reikiami berželiai už sodo ribų) vesdamiesi tariamą oželį, sukalbame sniego meldimo oraciją (juk ano meto piemenėliams jau šalta tuščiuose laukuose ganyti). Ir kaip paprastai po tokios ceremonijos nutinka – matome iš pilko debesio bekrintančias pavienes snaigutes. Tada palinkime Žemei gero poilsio per žiemą, minkšto balto apkloto, kad pailsėjusi vėl su mumis pavasarį  draugautų, ir drožiame prie lauko ugniakuro, ant kurio pukši kvepiančio riebaus šiupinio su kiaulės uodega katilas. Skanaus! Ir dar būtina išsitaukinti ūsus ir smakrą – pasakojama, kad taip Martyno dieną samdant naują šeimyną darydavę ūkininkai – riebaluoti žandai – gera ūkio šeimininkė, negailės riebaus puodo. Šventę baigiame nepakartojama Onutės gilių kava.

Dieve, kaip mes neturime laiko, o dar tiek daug nežinoma ir kitiems nepasakyta.


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?