Kone viso gyvenimo darbas, kurtas grožis virto pelenų krūva

2024-01-26
Ugnis sunaikino daugybę metų kauptas vertybes.
Ugnis sunaikino daugybę metų kauptas vertybes.
Švėkšnos kraštas turėjo unikalią lankytiną vietą - iniciatyvaus kraštiečio, pedagogo Mindaugo Nogaičio privačioje sodyboje Vilkų Kampo kaime įkurtą muziejų.

Nors daugybė įvairių eksponatų įsigyta asmeninėmis lėšomis, Mindaugas visada mielai priimdavo lankytojus iš visos Lietuvos apžiūrėti jo gausią ir turiningą muziejinių vertybių kolekciją. Deja, sausio 15-osios naktį kilęs gaisras negailestingai sunaikino ne tik savo rankomis išpuoselėtą ūkinį pastatą, bet ir daugiau nei 30 metų rinktus įvairiausius eksponatus.

Daugiau nei prieš porą dešimtmečių M. Nogaitis įsigijo tautodailininko Vytauto Majoro tėvo broliui Tavadorui Majorui priklausiusią sodybą Vilkų Kampo kaime šalia senkapio, vadinamo Kapų kalnu.

Prieškariu M. Nogaičio seneliai ir Majorai buvo stambūs ūkininkai, kaimynai ir geri bičiuliai. Gavęs progą įsigyti vėlesnių savininkų gerokai nugyventą ūkį, M. Nogaitis labai džiaugėsi, bet kartu užsikrovė nemažą naštą jį prikelti.

Dar studijuodamas M. Nogaitis lankė Menų fakulteto folkloro ansamblį ir išmoko groti armonika bei jai giminingais instrumentais. Tuomet ir užsikrėtė aistra ne tik mokytis groti, bet ir rinkti senuosius muzikos instrumentus. Pradžioje neturėjo kur jų laikyti, bet kai nusipirko sodybą, leido sau kaupti ne tik instrumentus, bet ir kitas vertybes. Kai praeitį menantys daiktai jau sunkiai tilpo po aukštu statinio stogu, senos sodybos šeimininkas muziejų išplėtė ir į ūkinį pastatą. Per kelerius pastaruosius metus muziejininkas ten įrengė antrąjį aukštą, kur gerai apšviesti ir įdomiai išdėstyti daiktai tapo gerai prieinami lankytojams.

Apie kiekvieną senieną muziejininkas galėjo papasakoti įvairiausių istorijų ir leisdavo suprasti, koks įdomus buvo gyvenimas Mažojoje Lietuvoje bei pačiame paribyje su Lietuva esančiame Vilkų Kampo kaime.

Laimei, muzikos instrumentai bei keli kiti eksponatai išliko, nes buvo laikomi kitoje vietoje.

Sunku patikėti, jog kone viso gyvenimo darbas, kurtas grožis, neįkainojamos sukauptos retenybės, suteikusios tiek daug džiaugsmo vietos bendruomenei, visam kraštui, bei užklydusiems užsieniečiams, taip greitai virto tik pelenų krūva...

Žinoma, muziejinių retenybių mes negrąžinsime, bet galime prisidėti prie pastato atstatymo. Kviečiame nelikti abejingais ir pagal galimybes paaukoti nukentėjusiam nuo gaisro - LT167300010030101099, Mindaugas Nogaitis.

Sveksnosnaujienos.lt


Straipsnio komentarai

Komentarų nėra. Parašyk komentarą pirmasis!
Apklausa
Ar Lietuvoje reikėtų uždaryti rusakalbių mokyklas?