Ką gali ir ko negali freelanceris?

2024-05-28, Pranešimas spaudai

Savarankiškai dirbantis žmogus, dar kitaip vadinamas laisvai samdomu darbuotoju, o neretai, kaip šiandien populiaru save vadinti – freelanceris – tai fizinis asmuo, kuris teikdamas paslaugas ar vykdydamas kitą, komercinę naudą nešančią ekonominę veiklą, ta daro savarankiškai, prisiimdamas visą riziką. Išsamesnę „savarankiškai dirbančio asmens“ sąvokos analizę galima rasti čia. Savarankiškai dirbantieji savo vykdomą veiklą gali įforminti įvairiais būdais. Individuali veikla pagal pažymą arba verslo liudijimą – populiariausi sprendimai, suteikiantys tiek tam tikrų privalumų, tiek, žinoma, ir trūkumų. Būtent tai, ką gali, o ko negali freelanceris ir yra plačiau šiame straipsnyje aptarinėjama.

Teoriškai – „lubų“ neturinčios uždarbio galimybės

Jei, darbinantis pagal darbo sutartį, oficialiai susitariama dėl tam dydžio mėnesinio DU (darbo užmokesčio), tai savarankiškai dirbančiųjų pajamos gali būti...beribės. Tiesa, svarbu suprasti, jog šis teiginys yra labiau teorinio pobūdžio. Freelancerių, kitaip nei pagal sutartį dirbančiųjų, uždarbis proporcingai lygus atliktam darbui. Tad, norint džiaugtis solidžiomis pajamomis, pirmiausiai reikia investuoti į savo, kaip specialisto kvalifikaciją. Juk konkurencija tarp ieškančiųjų sėkmės po savarankiško darbo saule – didžiulė. Niekas taip pat nepateikia ir užsakymų „ant lėkštutės“. Aktyviai reklamuojant save, jų ieškotis reikia pačiam. O, gavus darbo pasiūlymą, dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti.

Galimybė laisvai planuoti savo grafiką

Darbas nuo 8 iki 17. O gal – 10 – 19 val.? Freelanceriai, priklausomai nuo individualios situacijos (kito pobūdžio užimtumas, šeimyninė padėtis/įsipareigojimai ir pan.), organizmo diktuojamo ritmo, klientų pageidavimų, o gal – tiesiog savo besikeičiančių norų, gali dirbti bet kokiu grafiku. Net ir tada, kai „normalų“ darbą dirbantys...miega. Tiesa, kad ir kaip patraukliai skambėtų galimybė laisvai planuoti dienotvarkę (vien jau kasdienio rytinio/vakarinio piko „apėjimas“ ko vertas!), tik įlindus į freelancerio „kailį“ paaiškėja, jog pastarieji yra priversti dirbti kone 24 valandas per dieną, 7 dienas per savaitę. Net jei nereikia atlikti tiesioginių užduočių ar bendrauti su klientais, mintys įprastai nukreiptos į darbą. Pavyzdžiui, svarstant, ar, baigus esamus projektus, ir vėl bus pakankamai užsakymų, atnešiančių pageidaujamo dydžio (o kartais – tiesiog minimalias) pajamas.

Mažiau socialinių garantijų

Freelanceriams tenkanti mokestinė našta, vertinant, pavyzdžiui, VSD įmokos dydį, yra mažesnė lyginant su asmenimis, dirbančiais pagal sutartį. Atrodytų, puiku, ar ne? Tačiau yra ir kita medalio pusė: mažesni mokesčiai reiškia ir mažiau socialinių garantijų, o kai kuriais atvejais, ir ilgesnį priklausančių išmokų skyrimo procesą.

Savarankiškai dirbančio asmens VSD įmoka neapima teisės gauti nedarbo išmokos, kai stovima darbo biržoje. Freelanceriai gali atostogauti (žvelgiant į lankstų grafiką, atrodo, jog kone kada panorėję!), deja, atostoginių jiems niekas nemoka.

Ligos išmoka, mokama susirgus, o taip pat – motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos ir, žinoma, pensija, priklauso. Tiesa, yra tam tikrų niuansų, susijusių su VSD įmokos mokėjimo laiku.

Freelanceriai gali rinktis, kada – vieną kartą per metus, atlikus kasmetinę pajamų deklaraciją arba kartą per mėnesį, kartu su „Sodrai“ pateikiamu SAV pranešimu ؎ mokėti VSD mokestį. Nors pirmoji alternatyva dažnai atrodo patogesnė, svarbu pabrėžti, jog, norint laiku gauti ligos ar motinystės išmoka (jei yra įgytas reikiamas ligos ar motinystės socialinio draudimo stažas, tai yra – 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesiai per paskutinius 24 mėnesius), VSD turėtų būti mokamas kas mėnesį. Priešingu atveju, priklausančios išmokos yra apskaičiuojamos ir išmokamos tik kitais metais, kai deklaruojamos pajamos ir sumokama reikiamo dydžio VSD įmoka.

Sudėtingesnis procesas, prireikus pasiskolinti

Skolintis, naudojantis šią finansinę paslaugą teikiančių bendrovių paslaugomis, šiandien dažnam yra tapę kone kasdienybe. Juk, ypač kalbant apie paskolas internetu, tai padaryti itin paprasta, o, objektyviai pasvėrus galimybes tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus, mėnesinė įmoka neretai didelių nepatogumų nesukelia. Tiesa, kalbant apie paskolą dirbant savarankiškai, ypač – tokius didelius įsipareigojimus, kaip, pavyzdžiui, būsto paskola, freelanceriams pasiskolinti gerokai sudėtingiau. Ilgiau trunka ne tik procesas, bet ir reikia ne mažiau asmeninių pastangų iš patiems paraišką pateikusiojo pusės.

Bankai bei kitos kredito įmonės, besiremdamos atsakingo skolinimosi principais, kritiškiau vertina faktą, jog freelancerių gaunamos pajamos, nors neretai – ir pakankamai didelės, nėra pastovios. Vadinasi, nėra pagrindo objektyviai garantija, kad pajamų „kranelis“ paskolos sutarties laikotarpiu „neužsisuks“ ir nekils problemų ją grąžinant.  Dėl šios priežasties kreditoriai reikalauja informacijos apie pajamų gavimą per ilgesnį, įprastai – net 2 metų laikotarpį.

Negana to, jei, dirbant pagal darbo sutartį, informaciją apie asmens, pateikusio paraišką paskolai gauti, pajamas yra gaunama iš Sodros duomenų bazės, tai freelanceriai kreditoriaus pageidaujamus dokumentus (pajamų deklaracija, sąskaitos, banko išrašai ir pan.) turi pateikti patys.  Būtent šis niuansas ir yra tiesiogiai susijęs su faktu, kad paskolos gavimas, dirbant savarankiškai, užtrunka ilgiau.  

Taigi, atrodytų, kad freelanceriai, lyginant su asmenimis, dirbančiais samdomą darbą pagal sutartį, gali daug, tačiau kone prie kiekvienos galimybės reikėtų uždėti žvaigždutę (*). Pavyzdžiui, uždirba daug, tačiau ir dirba daug, neskaičiuodami darbo valandų. Gali gauti paskolą, tačiau šis procesas, lyginant su standartiniais atvejais, yra ilgesnis bei sudėtingesnis. Įvertinus, kas, Jūsų asmenine nuomone, svarbiau, tai yra – savarankiško darbo privalumai ar trūkumai – galima spręsti ne tik apie freelancerių kasdienybę, bet ir priimti sprendimą, ar yra noras „pasimatuoti“ pastarųjų „batus“.


Straipsnio komentarai

Greta2024-05-30
Reikėtų straipsnyje pasitaisyti keletą faktinių klaidų, kurios gali suklaidinti skaitytojus.

Nereikėtų straipsnyje painiosi sąvokų - "nedarbo išmoka" ir "atostoginiai", nes tai nėra tas pats ir mokami VSD mokesčiai suteikia su IDV dirbantiems asmenims gauti nedarbo išmoką. Taip pat klaidingai nurodytas stažo reikalavimas motinystės išmokoms gauti. Nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros išmokoms reikalingas BENT 12 mėnesių socialinis ligos ir motinystės stažas, kuris taip pat kaupiasi ne pagal terminą, o pagal sumokėtas įmokas. Tik tėvystei išmokai - užtenka 6 mėnesių.
Komentaras patinka Komentaras nepatinka