Prabangios valdžios veikėjų palydos

2015-04-12, Stasys BIELSKIS

Jeigu pagal terminuotą darbo sutartį dirbančiam žmogus pasibaigia tas terminas, jis išeina į gatvę be cento. O valdžios atstovų terminuota sutartis vadinama kadencija, todėl ir Seimo nariams, savivaldybių merams ir jų pavaduotojams, administracijos direktoriams, jų pavaduotojams taikomi kiti standartai. Net pasitikėjimą praradę Šilutės rajono savivaldybės merai iš pareigų palydimi su tūkstantinėmis išeitinėmis kompensacijomis.

Lietuvos Konstitucijoje teigiama, kad prieš įstatymą visi šalies piliečiai yra lygūs. Tačiau įstatymų leidėjai prikūrė specialių įstatymų teisėjams, bankininkams, valstybės pareigūnams ir patiems sau, užsitikrindami iš valstybės gerokai solidesnes garantijas nei turi paprasti mokesčių mokėtojai, kurių pinigais ir finansuojamos išrinktųjų privilegijos. Pavyzdžiui, 2011-ųjų pavasarį Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas į pensiją buvo išlydėtas su solidžia 160 tūkst. litų (46 339 eurų) išeitine kompensacija. Tam, kad užsidirbtų tokią sumą, maždaug ketvirtadalis Lietuvos žmonių, gaunančių minimalų atlyginimą, turėtų „arti“ 17 metų.

Į pensiją išleidžiamiems darbuotojams Darbo kodeksas numato 2 mėnesių vidutinio atlyginimo dydžio kompensaciją. Kolektyvas, išlydėdamas žmogų į pensiją, paprastai įteikia prisiminimui kokį laikrodį ar servizą. Tačiau R. Šarkinas – ne eilinis pensininkas. Jo išeitinę kompensaciją nustato ne koks Darbo kodeksas, o išskirtinis Lietuvos banko įstatymas.

Niekam iš įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių Seimo narių ar Vyriausybės nekyla ranka siūlyti ištaisyti kitą absurdą - Vietos savivaldos įstatyme nustatytas išeitines kompensacijas pasitikėjimą praradusiems ir atstatydintiems merams.

Štai net Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnyje rašoma: „Merui, mero pavaduotojui netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą ir sveikatą“. Tame pačiame straipsnyje aiškinama, kad po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą, kai už nepasitikėjimo jais sprendimą balsavo ne mažiau kaip pusė visų Tarybos narių, jiems išmokama dviejų mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.

Prieš penkerius metus tuometė Seimo pirmininkė Irena Degutienė, kai kilo skandalas ir korupcija įtariamam vieno rajono merui buvo išmokėta apie 10 tūkst. litų išeitinė kompensacija, baisėjosi, kad tokie dalykai nesuvokiami sveiku protu. I. Degutienė ragino peržiūrėti įstatymus, reglamentuojančius išeitinių kompensacijų skyrimą, bet jos iki šiol niekas neišgirdo...

Seimo nariai irgi yra pasirūpinę savo pačių gerove, jei rinkėjai už juos nebalsuotų. Dar 2005 metų gruodį Seimo statutas buvo papildytas nauju straipsniu, nustatančiu, kad į Seimą neišrinktiems parlamentarams išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų truko jų kadencija Seime. Bet ne mažiau nei 2 ir ne daugiau nei 6 vidutiniai atlyginimai.

Pagal Darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiami žmonės į tokio dydžio išeitinę kompensaciją gali pretenduoti tik išdirbę daugiau nei 20 metų. O Seimo nariui užtenka dviejų kadencijų, be to, ir atlyginimas, nuo kurio skaičiuojama pašalpa, gerokai solidesnis nei vidutinis šalyje. Į šitą Seimo kadenciją neišrinktų 68 parlamentarų, jų padėjėjų ir referentų išeitinėms prireikė beveik 8 mln. litų (2,32 mln. eurų).

2008 metais, ekonominės krizės išvakarėse, ragindamas taupyti valstybės pinigus, tuometis Seimo narys Kęstutis Čilinskas buvo registravęs Seimo statuto pataisą, kuria siūlė atsisakyti išeitinių išmokų, tačiau buvo už tai kolegų pasmerktas ir išvadintas populistu. Vis dėlto K. Čilinskas kompensacijos atsisakė. Vienintelis.

Ir Šilutės valdžia išeitinėms skirsto tūkstančius...

Ar Šilutės rajono savivaldybės atstatydintieji merai atsisakytų išeitinių išmokų? Panašu, kad ne...

Ši Savivaldybės tarybos kadencija išgarsėjo visoje šalyje tuo, kad per ketverių metų laikotarpį turime jau ketvirtą merą. Dabar opozicija vėl siekia nuversti ir ketvirtąjį merą. Jau susitarta, kas laikinai vadovaus Šilutės r. savivaldybei, jeigu opozicijai pavyktų nušalinti nuo pareigų administracijos direktorių socialdemokratą Sigitą Šeputį, o vėliau ir patį merą „tvarkietį“ Vytautą Laurinaitį. Kalbama, kad mero pareigos yra pažadėtos Arvydui Jakui (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), o administracijos direktoriaus kėdę turėtų užimti kažkuris „darbietis“).

Tokie valdininkų kėdžių stumdymai mokesčių mokėtojams kainuoja didelius pinigus. Kai Taryba atstatydino merę Daivą Žebelienę, jai buvo išmokėta 3 786,88 euro išeitinė išmoka. Kai pareigų neteko meras Šarūnas Laužikas, jam buvo atseikėta irgi panaši suma – 3 739,92 euro.

Žinia, išeidami merai „išsiveda“ ir Savivaldybės administracijos direktorius. O jiems irgi reikia išeitinių išmokų. Buvusiems administracijos direktoriams Tomui Budrikiui ir Raimundui Ambrozaičiui buvo išmokėtos atitinkamai 2 803,08 ir 3 401,58 euro išeitinės išmokos.

Pasklidus žiniai, kad būsimajame dar senosios kadencijos Tarybos posėdyje ruošiamasi atleisti iš pareigų dabartinį Savivaldybės administracijos direktorių S. Šeputį ir jo pavaduotoją Inesą Murauskienę, Savivaldybės administracijoje pasiteiravome, kokio dydžio išeitinės kompensacijos jiems būtų išmokėtos. Gavome atsakymą, kad I. Murauskienei priklausytų 2 850,01 euro, o S. Šepučiui – 0,00 euro išeitinės išmokos. Matyt, pastarojo darbo stažas dar yra nepakankamas. Bet I. Murauskienei išeitinės išmokos nebereikės, nes Tarybos narys Š. Laužikas atsiėmė pastarosios ir S. Šepučio atstatydinimo pareiškimą.

„Šilokarčemos“ kalbinti politikai į klausimą, kodėl jie neatsisakė išeitinių išmokų tokiu metu, kai Savivaldybė skendi skolose, tiesiogiai neatsakė, bet leido suprasti, kad tai pagal įstatymą jiems priklauso. O štai visuomeniniams mero pavaduotojams Algirdui Gečui ir Algirdui Balčyčiui – nepriklauso, nes jie dirba negaudami atlyginimo. O kai negauna atlyginimo, ir išeitinės išmokos nėra iš ko paskaičiuoti.


Straipsnio komentarai

pavasaris2015-04-13
del ko kyla politines rietenos, ne todel, kad kazkas kazka pavoge, o todel, kad kazkuris pavoge daugiau...... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
mokslas2015-04-13
sitokius pinigus pasiima po keliu dienu vel gryzta i savo postus o geri darbai valdininku tai is kur nebus tokie dvarai ir buciasi ir dar mazai Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Ar jau pakeitėte padangas savo automobiliui?