Nugaišusia žuvimi nuklotos abi marių pakrantės

Gyventojai sunerimę

Paaiškėjo, kad nugaišusia žuvimi nuklotos abi marių pakrantės. Gaišenos plūduriuoja vandens paviršiuje, o pakrantėse tvyro stipri smarvė. Kol kas žinoma, kad nugaišusios žuvys – tik karosai, o kitų rūšių žuvys kol kas nepažeistos.

Gyventojai sunerimę ne tik dėl gamtos taršos ar galimos ekologinės nelaimės, bet ir dėl to, kad nugaišusios žuvys nėra šalinamos – jų niekas nerenka, o tai dar labiau stiprina nemalonų kvapą ir kelia pavojų sveikatai.

Aplinkosaugininkai apie situaciją informuoti.

Paimti mėginiai

Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas teigė, kad buvo paimti vandens mėginiai ir žuvų gaišenos, kurios tiriamos laboratorijose. Tyrimų rezultatai atskleis, kas sukėlė masinį karosų žūtį – ar tai deguonies trūkumas, ar galimai į aplinką patekusios nuodingos medžiagos ar liga. Karosų žvynai paplūdę krauju.

„Deguonies trūkumo nėra. Tai tikrai nėra specifiniai gamtiniai reiškiniai, kaip kiekvieną pavasarį būna. Karosai atrodo kažkokie įtartini – greičiausiai tai yra liga“, - tikino specialistas.

Jei būtų padidėjęs vandens užterštumas ar būtų deguonies trūkumas, mat atšyla orai ir sužydi dumblas, būtų nugaišusios ir kitos žuvų rūšys ne tik karosai.

Nespėjo išneršti

Lietuvos jūrų muziejaus akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius sako, kad masiniai kritimai paprastai būna dėl bakterinės infekcijos, kuri pavyzdžiui sukelia raudoniuką.

Masinius žuvų kritimus sukelia ir herpio virusas.

Gamtininkai sako, kad karosai yra gana atsparios žuvys ir šiemet jos dar nespėjo išneršti, nėra nusilpę ir grėsmės, kad išgaiš visi, nėra.

„Žuvų populiacijoje karosų sidabrinių yra pakankamai didelė Kuršių mariose. Kaip atėjūnas iš tolimųjų rytų jis nėra labai vertingas ar labai mėgiamas“, - teigė S. Karalius.

Specialistai rekomenduoja vietoje, kur rastos gaišenos, nesilankyti, gaišenų neliesti, juolab tokios produkcijos nevartoti.