Ten, kur vanduo kuria gyvenimą?
Mūsų krašte dažnai vartojamas išsireiškimas, kad čia „vanduo kuria gyvenimą“, tai tarsi mūsų prekinis ženklas ir tapatybės simbolis. Labai juo didžiuojamės ir išdidžiai visiems skelbiame. Kraštas - gamtos citadelė ir žvejų rojus. Ar tikrai taip?
Prieš porą metų Rimgaudas Višinskas pasakojo apie tragiškai besiklostančią situaciją mariose: žuvies mažėja geometrine progresija ir dėl nekontroliuojamos kormoranų invazijos, ir dėl nereguliuojamo jų skaičiaus, kuomet žalojamos ir naikinamos vertingosios žuvų rūšys. Stintų mailiaus, kuriuo minta vertingosios žuvų rūšys, nebelieka, nes stintos nebeneršia upės žiotyse ir mariose, kadangi čia jas praryja kormoranai, o sužalotąsias krante pribaigia gandrai, ir tas ratas vis sukasi... Marios beveik ištuštėjo.
Žvejybiniam turizmui užsidegė raudona lemputė. O tai buvo bene pagrindinė, dominuojanti turizmo kryptis.
Ir tarsi vyšnaitė ant torto - Didijį Ketvirtadienį gavome susirūpinusio žvejo pranešimą, kad nuožmiai valomas Šyšos upės dugnas. Žemsiurbe, taip. Viskas būtų puiku, tik toji žemsiurbė drauge su dumblais „valo“ žuvų prieauglį, ikrelius būsimųjų žuvyčių. Tad homo sapiens rūpesčiu, didžiųjų švareivų pastangomis, žuvelių bus dar mažiau. Kam reikėjo tai daryti draudžiamuoju periodu?
Pati kreipiausi dėl miestą užplūdusių kovų, kurių lizdai bene kas antram medyje, o kranksėjimas atvėrus langus - tarsi mirties pranašų. Į ką man maloniai buvo pranešta, kad jau kovas, o nuo kovo pirmosios lizdų liesti nevalia. Tad kranksinčių sparnuočių „gedulingosios mišios“ tebesitęsia, apdergti šaligatviai ir suoliukai toliau džiugina širdį. Mes labai už gamtą, mes ją mylime. Ar iki kovo pirmosios to atlikti nebuvo galima, išvalyti medžių vainikus nuo lizdų, apnikusių tarsi amalas? Ar turime pasidaryti grafiką, kada ir dėl ko skambinti seniūnijon ir tuo pasirūpinti, nes klerkams nėra kada? Laikas lizdų valymui, laikas žvejybos ribojimui, laikas atsibusti, laikas išgerti kavytės... Nepamirškime patikrinti ir pakontroliuoti tų, kurių pareiga tai daryti ir kuriems mokama alga iš mokesčių mokėtojų pinigų. Tad kovai ir varnos kranksės toliau, skelbdamos gerąją naujieną, jų akompanimentas lydės šiltuoju periodu, kuomet atversime langus. Kad geriau juos girdėtume.
Na, o žuvelių mūsų vandenyse, regis, plaukios irgi gerokai mažiau. Bet kam jos? Žuvys labiausiai kaupia sunkiuosius metalus, įvairius gyvsidabrius, berods, tad galima sakyti, kad žemsiurbistai, naikinantys ikrelius, rūpinasi mūsų sveikata. Gražūs ir sveikesni be žuvų!
Informuoju, kad visiškai prieš pat žemsiurbės siautėjimą balandžio 17 d. Klaipėdos valdybos Šilutės aplinkos apsaugos skyriui (balandžio 12 d.) Šilutės Žaliųjų vardu buvo siųstas skundas dėl gamtai daromos žalos, siekiant pagerinti laivybos sąlygas Šyšos upe. Grindžiama įrodymais, kad atkarpose nuo Šilutės uosto link Šyšos kaimo ir Šyšos užtvankos šiuo metu neršia sterkai, lydekos, kuojos, ešeriai, todėl Šilutės uosto prieigose esanti žemsiurbė byloja apie blogus ketinimus veikti neleistinai.
Ir taip, ji veikti pradėjo. Energingai ir nestabdomai Didijį Ketvirtadienį.
Atrodo, kad tai daroma tyčia? Neršiančių žuvų - sterkų, lydekų, ešerių ir kuojų - bei jų ikrų ir mailiaus naikinimas vyko pilna apimtimi, taip sakant. Vietoje to, kad tokius veiksmus užkardytų, atrodo, Šilutės aplinkosaugininkai miega grožio miegu? Tai jų pareiga sustabdyti tokius veiksmus ir „žemsiurbių bei kitos technikos entuziastams“ išaiškinti, kad upės vagos valymo ir gilinimo darbai turi būti atliekami tinkamu laiku, pvz., žiemos mėnesiais (kurios šiemet kaip ir nebuvo), tada žala žuvims padaryta nebus arba ši žala bus minimali.
O štai mariose pilvais aukštyn plūduriuoja žuvys. Tobuli mūsų krašto gamtos vaizdeliai...
Mes labai mylime gamtą!