Darbo jėgos krizė logistikos sektoriuje: kaip Lietuva gali spręsti vairuotojų ir specialistų trūkumą?

Lietuvos logistikos sektoriaus svarba ir užimtumas

Transporto ir logistikos sektorius sudaro apie 12% šalies BVP. Pagal 2023 m. duomenis, šioje srityje dirba per 130 000 darbuotojų, iš jų daugiau nei 60 000 – vilkikų vairuotojai. Tai reikšmingas segmentas, kuris ne tik aptarnauja vidaus rinką, bet ir atlieka svarbų vaidmenį tarptautinėje logistikos grandinėje, ypač Rytų - Vakarų kryptimi.

Remiantis asociacijos „Linava“ duomenimis:

• 2024 m. Lietuvoje trūksta apie 10 000 profesionalių vilkikų vairuotojų.
• Vidutinis vairuotojų amžius – 48 metai, o jaunesnių nei 30 metų vairuotojų skaičius sudaro tik apie 12%.
• Prognozuojama, kad jei tendencijos nesikeis, 2030 m. trūkumas gali viršyti 20 000 vairuotojų.

Lietuvos profesinio rengimo centrai kasmet parengia apie 800 naujų vairuotojų, tačiau tai nesugeba patenkinti augančios paklausos, ypač kai didelė dalis baigusiųjų pasirenka dirbti Vakarų Europoje dėl aukštesnio darbo užmokesčio.

Pagrindinės trūkumo priežastys

Darbo sąlygos

• Ilgos darbo valandos, dažni išvykimai į keliones po Europą ir neapibrėžtas darbo grafikas apsunkina darbo–gyvenimo pusiausvyrą.
• Nepaisant to, kad vidutinis vilkiko vairuotojo atlyginimas Lietuvoje siekia apie 1500–2500 eurų „į rankas“, tai dažnai nėra pakankama kompensacija už darbo sudėtingumą.

Profesijos prestižo stoka

• Jaunimo tarpe vairuotojo profesija dažnai laikoma nepatrauklia, nes siejama su fiziniu krūviu, prasta infrastruktūra (pvz., trūksta saugių stovėjimo aikštelių Europoje), higienos sąlygomis.

Migracija ir darbo rinkos konkurencija

• Dalis kvalifikuotų vairuotojų emigruoja į Vokietiją, Skandinavijos šalis, kur atlyginimai kelis kartus didesni.
• Vidinė konkurencija tarp Lietuvos vežėjų verčia mažinti sąnaudas, dažnai darbuotojų sąskaita.

Švietimo sistemos trūkumai

• Profesinis mokymas vairuotojams nevyksta pakankamu mastu, o regionuose pasiekiamumas – ribotas.
• Trūksta modernios infrastruktūros, simuliatorių, praktinio mokymo galimybių.

Užsienio darbuotojai – laikinas sprendimas?

Pastaraisiais metais Lietuvos vežėjai aktyviai samdo darbuotojus iš trečiųjų šalių. 2023 m. duomenimis:

• Įdarbinta daugiau nei 20 000 vairuotojų iš Ukrainos, Baltarusijos, Uzbekistano, Kirgizijos.
• Užsienio darbuotojai sudaro apie 30% visų krovininio transporto vairuotojų.

Privalumai:

• Galimybė greitai užpildyti trūkstamas pozicijas.
• Lankstesnės derybos dėl darbo sąlygų.

Iššūkiai:

• Kalbos barjerai.
• Sudėtingas dokumentų tvarkymas, kvotos ir biurokratinės kliūtys.
• Nepakankamas socialinis integravimas, gyvenimo sąlygų kokybė.

Kiti trūkstami specialistai

Be vairuotojų, logistikos sektoriuje trūksta:

• Sandėlininkų – dėl augančios e. komercijos apimties.
• Logistikos vadybininkų – gebančių valdyti tarptautines tiekimo grandines.
• IT specialistų – reikalingų skaitmeninių sprendimų diegimui (TMS, WMS).

Valstybinės ir ES priemonės

• Užimtumo tarnybos programos – subsidijuojamas profesinis mokymas vairuotojams.
• ES fondai – 2021–2027 m. laikotarpiu skiriama lėšų mokymo infrastruktūrai ir jaunimo profesinei orientacijai.
• Migracijos politika – būtinas lankstesnis leidimų dirbti išdavimas, ypač strateginėms profesijoms.

Technologiniai sprendimai kaip darbo jėgos trūkumo mažinimo priemonė

• GPS sekimo sistemos leidžia efektyviau planuoti maršrutus ir mažinti vairuotojų darbo valandų.
• Automatizuotos sandėliavimo sistemos padeda sumažinti žmogiškojo faktoriaus poreikį.
• Tolimoje perspektyvoje – autonominiai vilkikai, kurie jau testuojami Vakarų Europoje ir JAV.

Ilgalaikės strategijos

Norint išspręsti krizę ilgam laikotarpiui, būtina:

• Kelti profesijos prestižą: per viešinimo kampanijas, mokyklų bendradarbiavimą su verslu.
• Skatinti mokymą regionuose: mobilūs mokymo centrai, praktikos vietų subsidijavimas.
• Gerinti darbo sąlygas: infrastruktūra vairuotojams, socialinės garantijos, sveikatos patikros.
• Inovacijos: investuoti į dirbtinį intelektą, kuris galėtų padėti planuoti ir koordinuoti transportą efektyviau nei žmogus.

Darbo jėgos trūkumas logistikos sektoriuje yra struktūrinė problema, reikalaujanti sisteminio požiūrio. Tik koordinuotas valstybės, verslo ir švietimo įstaigų darbas gali užtikrinti tvarų šios srities augimą. Nors užsienio darbuotojai trumpuoju laikotarpiu padeda užkamšyti spragas, vienintelis ilgalaikis sprendimas – stiprinti vidaus darbo jėgos parengimą ir sąlygų gerinimą. Tik taip Lietuva išliks konkurencinga tarptautinėje