Buksmedžių žudikai jau ir Šilutėje: naikinamos gražiausios gyvatvorės

Gyvatvorės virto skeletais

Daugelis sodininkų ir sodybų šeimininkų šį pavasarį su siaubu stebi, kaip jų žaliuojančios, tankios buksmedžių gyvatvorės per kelias savaites virsta apgraužtais, išdžiūvusiais „skeletais“. Ryškiai dryžuoti žalsvi vikšrai slepiasi tarp lapų, apraizgytų plonais šilkiniais tinklais, ir godžiai ryja kiekvieną žalumyną. Kai kuriais atvejais net per kelias dienas jie gali sunaikinti visą krūmą.

Kas ta buksmedinė ugniukė?

Buksmedinė ugniukė – drugelis, kilęs iš Azijos. Į Europą atkeliavo vos prieš kelis dešimtmečius, bet plinta neįtikėtinu greičiu. Lietuvoje pirmą kartą pastebėta visai neseniai, bet šiuo metu jau aptinkama daugelyje regionų, ypač ten, kur populiarios buksmedžių gyvatvorės.

Pavojų kelia ne pats drugelis, o jo vikšrai – jie minta tik buksmedžių lapais, tačiau daro tai masiškai ir labai efektyviai. Po kelių tokio „puotos“ ciklų augalas dažniausiai žūsta.

Ką daryti?

1. Tikrinkite krūmus – apžiūrėkite augalus anksti pavasarį ir reguliariai stebėkite, ar nėra vikšrų ar baltų šilkinių tinklų.

2. Mechaninis šalinimas – jei užkratas dar nedidelis, vikšrus galima nuimti rankomis arba nuplauti stipria vandens srove.

3. Naudokite biologines ar chemines priemones – viena efektyviausių biologinių priemonių yra preparatai su Bacillus thuringiensis. Jie nekenkia aplinkai, bet veiksmingai naikina vikšrus. Esant stipriam užkratui, gali prireikti ir stipresnių insekticidų.

4. Prevencija – rudenį ir pavasarį rekomenduojama patrumpinti buksmedžius ir išgenėti tankius vainikus, kad būtų mažiau slėptuvių kenkėjams.

Kova – neišvengiama

Deja, vienintelis būdas išsaugoti buksmedžius – aktyvi ir nuosekli kova. Palikti krūmai be priežiūros tampa židiniu, iš kurio vikšrai migruoja toliau. Todėl ypač svarbu, kad kaimynai ir bendruomenės bendrai reaguotų į problemą. Kitaip gresia prarasti ne tik pavienius krūmus, bet ir ištisas gyvatvores, formuotus sodus, parkuose augančius dekoratyvinius buksmedžius.