Išskirtinis juknaitiškio pomėgis tapo muziejumi
Kęstutis Bukauskas iš Juknaičių kviečia pasinerti į siuvimo istoriją – savo ūkiniame pastate jis įkūrė senovinių siuvimo mašinų muziejų.
„Mažai kas žino, bet siuvimas – vienas seniausių žmonių įgūdžių“, – sako kolekcininkas. Šiandien jo surinktoje kolekcijoje – 214 siuvimo mašinų iš viso pasaulio.
Kolekcionavimo aistra
Nors Kęstutis Bukauskas pats savęs siuvėju nevadina, jau beveik trejus metus veikia muziejus. O mašinas renka jau septynerius metus, nuo 1979-ųjų.
Kolekcionuoja senovines siuvimo mašinas – tai jo ilgametis pomėgis. Prieš kelerius metus visas sukauptas mašinas jis perkėlė į 40 kvadratinių metrų ūkinį pastatą, kurį specialiai pritaikė ekspozicijai – pats įrengė lentynas ir sutvarkė erdvę.
Dauguma mašinų veikiančios
Kolekcijoje – mašinos su rankinėmis ir kojinėmis pavaromis. Yra ir tokių, kuriomis siuvant vienai kojai pavargus galima kita minti specialiai pritaikytą pedalą.
Galima apžiūrėti ir modernesnių – elektrinių. Dauguma mašinų – veikiančios. Kai kurios, nors ir solidaus amžiaus, dirba labai tyliai. Įdomu tai, kad, pasak kolekcininko, egzistuoja net „vyriškos“ ir „moteriškos“ siuvimo mašinos – moterims skirtos buvo mažesnės ir silpnesnės, todėl sunkesnius darbus, pavyzdžiui, kailinių siuvimą, atlikdavo vyrai.
Ypatingą vietą kolekcijoje užima išskirtinė, apie 150 kilogramų sverianti pramoninė siuvimo mašina - galingas įrenginys, galintis susiūti ne tik storą audinį, bet ir odą ar net kailį. Tai, pasak jo, tikras darbinis monstras, liudijantis senosios technikos galią.
Viena mašina pavadinimu „Lietuvis“
„Man patinka senoviniai daiktai ir jų istorijos, – pasakojo kolekcininkas.
Anot pašnekovo, surasti parduodamą daiktą nėra taip sunku, svarbiausia parsigabenti jį į Lietuvą, o čia jau sudėtinga logistika.
„Man brangiausia – Prancūzijoje aptikta mašina su užrašu „Louis Littauer“. Taip įsiamžino Berlyne gyvenęs ir ją sukūręs lietuvis, miręs 1885 metais. „Louis Littauer“ buvo eksponuojamos 70 pasaulio parodų, jose pelnė 16 medalių“, - dėstė juknaitiškis.
Jis pasakojo, kad jei kuri sugedusi, stengiasi pats pataisyti.
„Jei pats nebepajėgiu – kreipiuosi į tuos, kurie geriau išmano. Bet ir sugrąžina gyvenimą į tai, kas daugeliui jau atrodo kaip praeities šešėlis“, - pasakojo kolekcionierius.
Žirklių kolekcija
Be siuvimo mašinų, muziejuje saugoma ir apie 70 žirklių. Vienos įspūdingiausių – 1,5 kg sveriančios kailiams kirpti skirtos žirklės. Jos išsiskiria tuo, kad laikomos ne rankose, o padedamos ant stalo – kailis stumiamas per ašmenis, ir žirklės atlieka pjovimą
„Ir sau galiu kelnes pasitaisyti ar kitus drabužius pasikoreguoti“, – šypsosi K. Bukauskas. Vyras atviravo - kadaise lankė siuvėjų kursus. Jo artimoje aplinkoje siuvėja buvo tik žmonos močiutė, kuri kilusi iš Škotijos.
Tad kolekcijoje – ir anytos, ir močiutės siuvimo mašinos.
Juknaitiškis sako, kad kolekcionuodamas siuvimo mašinas, ne tik puoselėja savo ilgametį pomėgį. Jis siekia ir išsaugoti svarbią siuvimo istorijos dalį, kurią nori palikti ateities kartoms.
Muziejus – ne tik technikos paroda, bet ir gyvas pasakojimas apie šio amato raidą ir reikšmę visame pasaulyje.