Europos finansų sistemos ateities sprendimai tarp reguliavimo ir rinkos laisvės

Vienas aktualiausių Europos finansų sektorių paveiksiančių klausimų yra Europos Komisijos (EK) sprendimas sušvelninti įmonių atskaitomybės įstatymus, susijusius su tvarumu. Šis sprendimas, motyvuotas įmonių lobistų spaudimo, gali sugriauti įmonių atskaitomybės įsipareigojimus, sumažinti žmogaus teisių ir aplinkosaugos apsaugą bei padidinti išlaidas įmonėms ir visuomenei.

Europos įmonių tvarumo duomenų tikrinimo direktyva (CSDDD), kuri reglamentuoja įmonių tiekimo grandinių stebėseną, tapo politinių ginčų centru. Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrich Merz pasisakė prieš šią direktyvą, teigdami, kad reguliavimas kelia grėsmę Europos verslo konkurencingumui. Šie politikos lyderiai palaiko EK "Omnibus supaprastinimo paketą", kuris panaikintų reikalavimus įmonėms stebėti tiekimo grandinių pažeidimus ir privalomai pašalintų klimato kaitą veikiančias kliūtis.

Tačiau ši pozicija susiduria su reikšmingu pasipriešinimu iš akademinės bendruomenės ir verslo sektorių atstovų. Daugiau nei 30 teisininkų mokslininkai išsiuntė laišką EK, perspėjantį, kad reguliavimo panaikinimas, užuot sumažinęs išlaidas, sukurs naują finansinių ir teisinių rizikų spektrą įmonėms. Oksfordo universiteto teisės ir finansų profesorius Thom Wetzer pažymi, kad reguliavimo panaikinimas neprivės prie reguliavimo naštos sumažėjimo, o sukurs labai ginčijamą aplinką ir diferencijuotą nacionalinių reikalavimų įgyvendinimą.

Ekonominio aspekto požiūriu, daugiau nei 90 žymių ekonomistų kritikavo Omnibus pasiūlymus, griežtai paneigdami teiginius, kad tvarumo reguliavimai kenkia Europos konkurencingumui. Jie nurodo kitus veiksnius, lemiančius Europos ekonomikos iššūkius: energijos kainų krizę po Rusijos invazijos į Ukrainą, mažėjantį globalų poreikį, atlyginimų stagnaciją ir chroniškai nepakankamą investavimą į viešąją infrastruktūrą.

Svarbu pažymėti, kad Londono ekonomikos mokyklos tyrimas apskaičiavo, kad didžiųjų įmonių atitikties išlaidos sudaro vos 0,009% pajamų. Šis duomuo rodo, kad tvarumo reguliavimo ekonominė našta yra minimali, o jo panaikinimas gali turėti neproporcingas neigiamas pasekmes.

Finansų sektorius ir tvarumo standartai

Finansų sektorius aktyviai pasisako už tvarumo standartų išlaikymą. Daugiau nei 200 finansų institucijų, valdančių 7,6 trilijono dolerių vertės turtą, ragino EK išlaikyti griežtus tvarumo standartus. Aleksandra Palinska iš Europos darnaus investavimo foro perspėjo, kad Omnibus paketas ribotų investuotojų prieigą prie palyginamų ir patikimų tvarumo duomenų bei pablogintų jų galimybes didinti investicijas į pramonės dekarbonizaciją.

Šis finansų sektorių vienijimas rodo, kad tvarumas nėra tik reguliavimo našta, bet ir verslo galimybė. Finansų institucijos supranta, kad tvarumo duomenys yra būtini tinkamai rizikos vertinimo procesui ir ilgalaikiam investavimo planavimui.

Europos centrinio banko (ECB) viceprezidentas Luis de Guindos savo kalboje Briuselyje pateikė aiškią viziją Europos finansų ateičiai. Jis pabrėžė, kad neseniai prasidėjęs JAV ekonomikos politikos jūros pokytis ir daugiašalės taisyklėmis grindžiamos sistemos kaita tapo svarbiu pažadinimo skambučiu Europai.

De Guindos perspėjimas apie didėjantį ekonominį fragmentaciją globaliu mastu yra ypač aktualus. Jis pažymi, kad nepatikimumas ir nenuspėjamumas tikriausiai išliks daugelį metų, o netikrumas taps apibrėžiančiu bruožu, kuris nebus greitai įveiktas. Šis netikrumas plinta ne tik prekybos, bet ir pinigų, fiskalinės ar nacionalinio saugumo politikos srityse.

Ekonomikos augimo perspektyvos

ECB pateikia mišrų euro zonos ekonomikos vaizdą. Euro zonos ekonomika augo labiau nei tikėtasi pirmąjį 2025 metų ketvirtį – 0,6% ketvirtį po ketvirčio. Tačiau šis augimas atspindi laikinus veiksnius, kurie tikriausiai atsivers. Aukštesni tarifai ir stipresnis euras apsunkina eksportą, o didelis netikrumas slėgia investicijas.

Ilgalaikės perspektyvos rodo atsargų optimizmą. ECB prognozės rodo, kad realaus augimo tempai palaipsniui didės nuo 0,9% 2025 metais iki 1,3% 2027 metais. Infliacija šiuo metu yra apie 2% vidutinės trukmės tikslą, o atlyginimų augimas lėtėja nuo vis dar paaukštintų lygių.

De Guindos aiškiai artikuliuoja finansų integracijos svarbą: nepilna bankininkystės sąjunga yra didelis spragų mūsų institucinėje sistemoje. Nepaisant bendro priežiūros mechanizmo ir bendro sprendimo mechanizmo, indėlių draudimas lieka nacionaliniu lygmeniu. Tai reiškia, kad ryšys tarp bankų ir valstybių negali būti nutrauktas, o pasitikėjimas bankų indėlių saugumu vis dar skiriasi skirtingose šalyse.

Kapitalo rinkų integracijos klausimas yra lygiai toks pat svarbus. Reguliavimo suderinimas ir nacionalinių skirybių pašalinimas yra labai svarbūs siekiant supaprastinti reguliavimo sistemą ir sukurti vieną, atsparią rinką. Be to, sukūrus bendrą bankininkystės priežiūros mechanizmą, reikia siekti integruotos ES kapitalo rinkų priežiūros.

Europos finansų sistema globalių pokyčių kontekste

Dabartinė geopolitinė situacija reikalauja strateginio Europos finansų sistemos stiprinimo. ES sėkmė remiasi laisvosios prekybos ir atvirumo principais. Šių idealų atsisakymas kelia grėsmę pačiam pamatui, ant kurio yra pastatyta ES. Daugiašališkumas ir tarptautinis bendradarbiavimas yra principai, sudarantys ES globalaus valdymo ir ekonomikos strategijų pagrindą.

Šiame kontekste itin svarbu pažymėti, kad JAV dolerio vaidmuo tarptautiniame finansavime, mokėjimų ir prekybos sandoriuose arba kaip rezervinė valiuta nebus ginčijamas trumpuoju laikotarpiu. Tačiau euro vaidmuo gali palaipsniui plėstis, ypač jei įgyvendinsime "daugiau Europos".

Europos Komisija pateikė taupymo ir investicijų sąjungos strategiją, kuri numato įvairius politikos veiksmus finansų rinkų srityje. Europos Sąjunga pasižymi aukštu taupymo lygiu, kuris dažnai lemia kapitalo eksportavimą už mūsų sienų. Palankesnė investicijų aplinka ES viduje gali būti sukurta suderinant reguliavimo sistemą ir sumažinant biurokratiją.

Mokesčių, nemokumo ir bendrovių teisės kliūčių pašalinimas labai palengvintų tarpvalstybinius investicijus. Tai padėtų padaryti ES kapitalo rinką patrauklesnę investuotojams. Kapitalas natūraliai seks integraciją realiosios ekonomikos srityje.

Europos finansų sistema susiduria su keletu pagrindinių iššūkių, kurie kartu atveria ir naujas galimybes:

• Reguliavimo fragmentacija: Nacionalinių reguliavimo skirtumų išlaikymas trukdo finansų rinkų integracijai ir didina veiklos išlaidas. Šios problemos sprendimas reikalauja politinio vieningumo ir ilgalaikės vizijos.
• Technologijų plėtra: Finansų technologijų sparti raida keičia tradicinius bankininkystės modelius. Europos finansų sektorius turi prisitaikyti prie šių pokyčių, išlaikydamas stabilumą ir saugumą.
• Tvarumo imperatyvai: Klimato kaitos sprendimas reikalauja masyvių investicijų į žaliąją ekonomiką. Finansų sistema turi tapti šių investicijų katalizatoriumi, o ne kliūtimi.
• Demografiniai pokyčiai: Europos populiacijos senėjimas keičia taupymo ir investavimo modelius, reikalaudamas finansų sistemos prisitaikymo.

Remiantis analizuojamais šaltiniais, galima išskirti keletą pagrindinių Europos finansų sistemos vystimosi krypčių:

• Finansų integracijos užbaigimas: Būtina užbaigti bankininkystės sąjungą, įskaitant bendrą indėlių draudimo schemą, ir gilinti kapitalo rinkų integraciją.
• Tvarumo standartų išlaikymas: Nepaisant lobistų spaudimo, svarbu išlaikyti griežtus tvarumo standartus, kurie ilgalaikėje perspektyvoje stiprina Europos konkurencingumą.
• Reguliavimo suderinimas: Reikia suderinti nacionalinius reguliavimo skirtumus ir sukurti vienodas veiklos sąlygas visoje ES teritorijoje.
• Investicijų aplinkos gerinimas: Būtina mažinti biurokratiją ir pagerinti verslo aplinką, kad pritrauktų daugiau investicijų į Europos rinkas.

Europos finansų sistema šiandien stovi kryžkelėje. Globalių geopolitinių pokyčių kontekste Europa turi pasirinkti tarp fragmentacijos ir gilesnės integracijos. Tvarumo reguliavimo ginčai rodo, kad politikos formuotojai vis dar ieško pusiausvyros tarp ekonominio konkurencingumo ir ilgalaikių visuomenės interesų.

ECB vadovybės aiški vizija „daugiau Europos" finansų srityje rodo teisingą kryptį. Bankininkystės sąjungos užbaigimas ir kapitalo rinkų integracija yra būtini žingsniai siekiant stiprios ir konkurencingos Europos finansų sistemos.

Svarbu suprasti, kad šiandieniniai sprendimai formuos Europos ekonomikos ateitį dešimtmečiams. Trumpalaikių interesų aukojimas ilgalaikių tikslų labui gali turėti rimtų pasekmių ne tik Europai, bet ir globaliam ekonominiam stabilumui.

Finansų sistemos tvarumas ir socialinė atsakomybė nėra trukdis ekonomikos augimui – tai jo pagrindas. Europos finansų sektoriaus gebėjimas integruoti tvarumo principus į savo veiklą formuoja ne tik kontinento, bet ir viso pasaulio finansų ateities pavyzdį. Šiame kontekste Europos sprendimų svarba siekia toli už kontinento ribų, formuojant globalų atsakingo finansavimo standartą.