Gyvosios atminties akimirka – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Būtent tą dieną Sovietų Sąjunga pradėjo masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą, palikdama gilų ir skausmingą randą tautos atmintyje. Bibliotekos darbuotojai pakvietė Pagėgių krašto gyventojus susiburti prasmingam atminimui, buvo rodomi vaizdo įrašai bei pristatytas virtualus dokumentinis prisiminimų ciklas „Iš užmaršties žemės [ne]grįžusiems…“. Tai – gyvosios atminties liudijimai, kuriuose skamba autentiški pasakojimai apie netektis, kančią, viltį ir išlikimą. Šie pasakojimai primena ne tik skaudžias asmenines ir tautines tragedijas, bet ir atskleidžia žmogaus stiprybę bei ištvermę neįmanomomis sąlygomis. Jaukioje ir jautrioje aplinkoje susirinko įvairių bendruomenės grupių atstovai: Pagėgių savivaldybės administracijos bei Pagėgių savivaldybės Šeimos gerovės centro darbuotojai, mokiniai, vietos gyventojai. Šie įrašai priminė tuos sudėtingus ir tragiškus metus, kai tūkstančiai nekaltų žmonių buvo išplėšti iš savo namų ir ištremti į atšiaurų Sibirą... Šį prasmingą prisiminimų ciklą galima stebėti ir virtualiai – įrašus rasite bibliotekos svetainėje: https://pagegiusvb.lt/is-uzmarsties-zemes-negrizusiems

Birželio 14-osios rytą bibliotekos bendruomenė taip pat dalyvavo Pagėgių savivaldybės kultūros centro organizuotame renginyje „06.14. Atminties žygis su dainomis per istoriją“, skirtame Gedulo ir vilties dienai paminėti.Renginys prasidėjo prie buvusios Pagėgių geležinkelio stoties, kur jautriais prisiminimais apie tremtį dalijosi tremtinys Leonas Mišeikis. Klausantis jo pasakojimo, jautėsi bendras susikaupimas, pagarba ir istorijos svoris, kuris jungė skirtingas kartas. Žygio metu žingsniavome geležinkelio bėgiais – simboliniu tremties keliu, kuriuo kadaise buvo išvežami mūsų artimieji ir tautiečiai. Dainavome lietuvių liaudies ir partizanų dainas, kurios lydėdavo tremtinius sunkiuose gyvenimo išbandymuose, stiprindavo dvasią ir išsaugodavo viltį. Sustoję prie Tilžės geležinkelio tilto pagerbėme išvežtuosius: padėjome gėlių ir uždegėme atminimo žvakutes tiems, kurie iš Sibiro taip ir nebegrįžo. Ši simbolinė kelionė tapo ne tik pagarbos ženklu praeičiai, bet ir prasminga dabarties bendrystės išraiška.