Daiva Žebelienė: Įstatymų derlius po politiniu dangumi

Intensyviai ir turiningai

Iš viso surengti 54 plenariniai posėdžiai, iš jų keturi skirti opozicinių frakcijų darbotvarkėms. Seimo darbotvarkėje per šį laikotarpį buvo pateikta net 400 teisės aktų projektų pirmuoju skaitymu. Septynis jų pateikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, 79 – Vyriausybė, o likusius – Seimo komitetai ir frakcijos.

Seimo vicepirmininkės D. Žebelienė kartu su Seimo narių grupe pateikė 37 teisės aktų projektus bei prisidėjo prie 7 pasiūlymų rengimo. Pavasario sesijos metu įvyko net 1051 balsavimas – tai rodo intensyvų ir atsakingą parlamentarų darbą.

Svarbiausi priimti įstatymai ir teisės aktai

Pavasario sesijos metu Seimas priėmė reikšmingus sprendimus šalies gynybos finansavimo stiprinimui, įgyvendino mokesčių ir nekilnojamojo turto (NT) rinkliavų reformą, pradėjo pensijų bei socialinės apsaugos sistemos pertvarką. Taip pat priimti įstatymai, reguliuojantys transporto, viešojo saugumo bei aplinkos kontrolės sritis, atnaujinti transporto tinklų valdymo principai.

Seimas taip pat patvirtino naują kriptoturto ir konkurencijos reguliavimą, įteisino kriptoturto įmonių licencijavimą. Pamario krašto atstovė parlamente, Seimo vicepirmininkė D. Žebelienė, įsitikinusi, kad tėvynės saugumas, mokesčių reforma bei pensijų kaupimo tvarka – tai kertiniai klausimai, kurie ypač svarbūs jos rinkėjams.

Keisis mokesčiai ir pensijų kaupimo tvarka

Seimas pavasario sesijoje patvirtino mokesčių sistemos reformą, kuria siekiama užtikrinti tvarius finansinius šaltinius šalies gynybai. Su tokiais teikiamais reikšmingais mokesčių pakeitimais nesutikdama Daiva Žebelienė balsavime nedalyvavo. Kaip ir buvo anksčiau minėjusi parlamentarė, gynybai pinigų galima paieškoti ir kituose šaltiniuose, o toks teikiamas variantas nėra teisingas gyventojų atžvilgiu.

Tačiau įstatymas buvo priimtas ir vienas svarbiausių pakeitimų – trijų progresinių gyventojų pajamų mokesčio tarifų (20 %, 25 %, 32 %) įvedimas, numatant lengvatas ūkininkams.

Įtvirtintas naujas 25 proc. GPM tarifas, o individualios veiklos pajamos nuo šiol bus įtrauktos į bendrą progresinį apmokestinimą. Nuo 2027 m. bus sugrąžintos papildomos neapmokestinamosios pajamos vaikų auginantiems tėvams – 1044 eurai per metus už vaiką (208,8 eurų po mokesčių).

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato skirtingą gyventojų turimo nekomercinio turto apmokestinimą. Pagrindinis būstas bus apmokestinamas tik nuo 450 tūkst. eurų vertės (vienam asmeniui) arba nuo 900 tūkst. eurų – dviem bendrasavininkiams. Kitas turtas apmokestinamas nuo 50 tūkst. eurų.

Saugumo įnašo įstatymas numato, kad nuo 2026 m. Lietuvoje veikiantys draudikai mokės 10 proc. mokestį nuo ne gyvybės draudimo įmokų, išskyrus civilinės atsakomybės draudimą už transporto priemones.

Pelno mokesčio įstatymo pataisos numato, kad nuo 2026 m. standartinis pelno mokestis padidės iki 17 proc., lengvatinis – iki 7 proc.

Akcizų įstatymo pakeitimai – nuo 2026 m. sausio 1 d. saldinti nealkoholiniai gėrimai bus apmokestinami, jei cukraus kiekis viršys 2,5 g / 100 ml.

PVM tarifai: nuo 2026 m. bus taikomi du lengvatiniai PVM tarifai – 5 ir 12 proc. Lengvatinis PVM knygoms mažinamas iki 5 proc., o apgyvendinimo, kultūros ir keleivių vežimo paslaugoms – didinamas iki 12 proc. Atsisakoma lengvatos centralizuotam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms – čia tarifas padidės nuo 9 iki 21 proc.

Pensijų kaupimo sistema taip pat keisis – atsisakyta automatinio įtraukimo į antrąją pakopą, suteikta daugiau lankstumo: dalyviai galės pasitraukti per dvejus metus, o sukauptas lėšas atsiimti palankesnėmis sąlygomis.

Prioritetas – šalies saugumo stiprinimas

Kaip švyturys audringoje jūroje, nacionalinio saugumo stiprinimas liko svarbiausias Seimo pavasario sesijos prioritetas.

Valstybės gynybos fondo įstatymo pakeitimai įtvirtino naujus finansavimo šaltinius: saugumo įnašas, GPM, NT mokestis, padidintas pelno mokestis, akcizai saldintiems gėrimams. Visa tai – krašto gynybai.

Kariuomenės struktūra bus pertvarkyta: formuojami nauji kariniai vienetai, kuriama Pirmoji divizija. Kariuomenės narių atlyginimai padidės 7 proc., bus gerinamos jų gyvenimo ir tarnybos sąlygos. Leista siųsti daugiau karių į NATO misiją Kosove.

Seimas uždarame posėdyje analizavo grėsmių vertinimą, aptarė Europos gynybos ateitį. Denonsuota 1997 m. Osle sudaryta konvencija dėl priešpėstinių minų – tai drąsus žingsnis siekiant apsaugoti valstybę.

Nacionalinės sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pratęstos iki 2026 m. gegužės 2 d. Seimas priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos nepriklausomybės ir sudarė Vyriausybei galimybes įvesti papildomas ekonomines sankcijas agresoriams, jei ES lygmeniu jos būtų atšauktos.

Šilutės krašto atstovė – svarbioje Seimo vadovybės pozicijoje

Pavasario Seimo sesijoje galutinai suformuota parlamento vadovybė – paskirti Seimo Pirmininko pavaduotojai ir aiškiai apibrėžtos jų atsakomybės sritys. Džiaugiamės, kad tarp jų – ir šilutiškė Daiva Žebelienė, kuriai patikėta svarbi ir atsakinga veiklos sritis.

Mūsų krašto atstovė parlamente koordinuos valstybės, savivaldybių ir regionų interesų derinimą – tai ypač aktualu tokiai savitai ir gyvai bendruomenei kaip Šilutės rajonas. Taip pat ji rūpinsis ryšiais tarp Seimo ir vietos institucijų, skatins visuomenės įsitraukimą į sprendimų priėmimą, palaikys glaudų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Tai ne tik didelė atsakomybė, bet ir proga garsinti regionų, tarp jų – ir Pamario krašto – balsą nacionaliniu lygmeniu. Toks paskyrimas rodo pasitikėjimą Daivos Žebelienės kompetencija ir gebėjimu matyti ne tik sostinės, bet ir visos Lietuvos interesus.

Šilutiškiai gali didžiuotis – mūsų kraštas turi stiprų balsą Seimo vadovybėje.