Brandos egzaminai varo į neviltį ir mokinius, ir pedagogus

Kritikos strėlės egzaminų vertinimui

LMS (Lietuvos moksleivių sąjunga) pabrėžia, kad egzaminų formatas vis labiau primena išbandymą ištvermei, o ne tik žinių patikrinimą. Mokiniai susidūrė su „nenuspėjamomis sąlygomis“, administracinėmis klaidomis, techniniais trikdžiais, neadekvačiu laiku – ypač anglų skaitymo ir lietuvių kalbos egzaminuose. Diskusijose keliamas klausimas: ar įmanoma, kad mokiniai, pasirinkę B lygį, būtų vertinami tuo pačiu mastu kaip A lygio dėstytojai? Lituanistė Regina Dilienė teigia, jog B lygio mokiniai rašo pagal tuos pačius A lygio kriterijus, bet jų balas mažinamas (pvz., daugiklis 0,6), todėl B lygio mokiniai gali “apgauti ir būti apgauti” – tai kelia stresą, neišvengiamai koreguoja pasirenkamą lygį.

Iš kalbų mokytojų girdime, kad trūksta aiškumo ir objektyvumo vertinant rašinius – labai didelė ugdymo apimtis, neformalizuoti kriterijai, skirtingų vertintojų interpretacijos. Kai kurie vertintojai jau „pavargo“ – profesionalų trūkumas kelia klausimų ir dėl objektyvumo. Socialiniuose tinkluose kai kurie lietuvių kalbos egzamino dalyviai reiškia susierzinimą dėl struktūrinio, šabloninio lietuvių rašinio vertinimo: „Lietuvių kalbos egzaminas visiškai bevertis… Literatūrinis yra šablonas...“, „Man šiaip keisčiausia, kodėl anglų egzaminai eina be problemų, o lietuvių kalbos – nuolat – gal reikia pakeisti struktūrą…“ Kiti rašo, kad egzaminai per daug orientuoti į atmintį ir laikiną pasiekiamumą („kalimui“, „formalumui“) – neleidžia įgyti ilgalaikio išsilavinimo.

Egzaminų galia ir ištekliai

Reaguodama į šias diskusijas, savo įžvalgomis socialiniame tinkle dalijasi „Mokyklų tobulinimo centro“ steigėja, programos „Renkuosi mokyti!“ bendra įkūrėja dr. Eglė Pranckūnienė:

,,Tai, kas vyksta, tik dar kartą įrodo, kad mūsų brandos egzaminų sistema jau atgyveno ir turi būti paleista į užtarnautą poilsį, nes ji tapo nebepatikima.

Bet kodėl vis neatsiranda drąsos imti ir iš esmės „perkrauti“ šią sistemą? Manau, kad pagrindinė priežastis yra per didelis egzaminų „sureikšminimas“, jų pavertimas pagrindiniu mokyklinio ugdymo tikslu, o ne tiesiog viena iš priemonių įvertinti mokinių pasiekimų lygį.

Egzaminuose sukoncentruota didelė galia ir nemaži ištekliai. Egzaminais „maitinasi“ NŠA, užduočių, mokymo priemonių kūrėjai bei reitingų sudarytojai. Egzaminai sukūrė didžiulę šešėlinę korepetitoriavimo sistemą. Egzaminai aprūpina studentais universitetus. Egzaminai yra ir mokytojų ginklas, kuris „atstatomas“, kai mokiniai nenori mokytis. Egzaminai suteikia galią politikos formuotojams, kurie gali nuleisti arba pakelti kartelę. Egzaminai visam mėnesiui išstūmė jų nelaikančius mokinius iš mokyklos, nes egzaminai yra svarbiau nei pats mokymasis.

Jei neliks egzaminų, neliks ir turimos galios, o tam, kad jos atsisakytum, reikia daug drąsos ir ryžto. Bet ateis diena „X“, kai turėsime šią sistemą keisti. Standartizuota testavimo sistema jau nebetinka šiems laikams, nes nebegali įvertinti šiandieniniam pasauliui reikalingų kompetencijų, gebėjimo taikyti turimas žinias naujuose kontekstuose. Ji skatina socialinę nelygybę, neatsižvelgia į mokinių įvairovę, o blogiausia, kad neefektyviai veikianti egzaminų sistema žlugdo visuomenės pasitikėjimą švietimu, ir taip nuvertinamas sunkus ir pasiaukojantis mokytojų ir mokyklų darbas bei mokinių mokymosi pastangos.“

Balų pridėjimas – tarsi pasityčiojimas

Ypač daug diskusijų sukėlė ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir šalies spaudoje matematikos egzaminas. Ypatinga reakcija – dėl sprendimo pridėti 10 balų prie matematikos egzamino rezultatų. Tai padaryta baiminantis, kad stojantiems mokiniams pablogės sąlygos konkuruojant dėl valstybės finansuojamų studijų. Tačiau to sprendimo rezultatas – keliasdešimt kartų padidėjęs šimtukininkų skaičius. Daug kritikos dėl to sulaukusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė paaiškino, kad šiųmetė abiturientų laida „patyrė labai daug streso ir įtampos, tad natūralu, kad pakelta 35 taškų kartelė tikrai palietė tuos egzaminų rezultatus, kuriuos šiandien ir matome“.

Redakcijai žinoma lietuvių kalbos mokytoja, dirbanti vienoje iš rajono gimnazijų, komentuodama esamą brandos egzaminų sistemą žodžių į vatą nevyniojo ir išvadino ją išsigimusia sistema. „Jei nuo kitų metų bus duodamas tik nežinomas tekstas samprotauti ir interpretuoti, gali būti katastrofa. Šių metų egzaminas irgi vyko nesusikalbėjimo fone“, – teigė pedagogė. Tai, kas vyko matematikos egzamine, ji komentuoti nepanoro, bet pastebėjo, kad iš esmės toks vertinimo principas labai blogas – negalima dirbtinai iškreipti rezultatų. Pasak mokytojos, reikia keisti ne tik vertinimą, bet ir patį matematikos egzaminą; tas pridėjimas po 10 taškų yra pasityčiojimas iš mokinių.

Iš esmės balų pridėjimas – tai visų, kurie be ministerijos pagalbos gavo šimtabalį įvertinimą, nuvertinimas. Toks sprendimas negeneruoja paskatos mokytis, ypač kai sukurtas precedentas. O kodėl nepasuks jau pramintu takeliu ir kituose dalykuose, ypač kur prastesni rezultatai? Ir galų gale, jei nesimokant dalinsime vertinimo paskatas stojimui, tai kokio lygio specialistus išauginsime ateityje?

Reziumuojant, norėjosi išgirsti Šilutės savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos nuomonę, tačiau sužinojome, kad atostogaujanti vedėja Dainora Butvydienė pasisakyti negali, o ją pavaduojantis specialistas telefonu nepasiekiamas.